Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Absoliutinti

absoliùtinti, traktuoti ką nors kaip absoliutų.

Absoliutizmas

absoliutizmas [pranc. absolutisme < lot. absolutus— besąlygis, neapibrėžtas]: 1. filos. pažiūra, kad tiesa, gėris ir grožis yra objektyvūs, nekintami, absoliutūs, nepriklauso nuo pažinimo subjekto nė nuo pažinimo sąlygų; 2. valstybės valdymo forma: visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui).

Absoliutizuoti

absoliutizúoti ↗ absoliutinti.

Absoliutus

absoliutùs [lot. absolutus]: 1. besąlygis, neribotas, nesantykinis, nepriklausomas; 2. visiškas, tobulas, pilnas, užbaigtas.

Absolventas

absolveñtas [lot. absolvens (kilm. absolventis) — baigiantis], asmuo, baigęs specialiąją vidurinę arba aukštąją mokyklą ir gavęs atitinkamą diplomą.

Absorbatas

absorbãtas, medžiaga (dujos), kurią sugeria absorbentas.

Absorbcija

absòrbcija [lot. absorptio — sugėrimas]: 1. bangų energijos mažėjimas, kai jos sklisdamos sąveikauja su medžiaga, pvz., šviesos Δ, garso Δ; 2. kai kurių augalų audinių funkcija — vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų sugėrimas.

Absorbentas

absorbeñtas [lot. absorbens (kilm. absorbentis) — sugeriantis], skystis, sugeriantis (absorbuojantis) dujas.

Absorberis

absòrberis, aparatas, kuriame sugėrimo (absorbcijos) būdu valomi, perskiriami dujų mišiniai, įsodrinami skysčiai.

Absorbtyvas

absorbtvas ↗ absorbatas.

Puslapis 10 iš 218« Pirmas...6789101112131415...Paskutinis »