Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Absorbuoti

absorbúoti [lot. absorbere], sugerti, susiurbti.

Abstinencija

abstineñcija [lot. abstinentia — susilaikymas]: 1. susilaikymas, ppr. nuo alkoholinių gėrimų; 2. lytinis susilaikymas.

Abstinentas

abstineñtas [lot. abstinens (kilm. abstinentis) — susilaikantis], žmogus, visiškai negeriantis alkoholinių gėrimų; blaivininkas.

Abstrahuoti

abstrahúoti [lot. abstrahere — atitraukti], mintimis išskirti ir apibendrinti esmines objektų savybes ir santykius; sudaryti abstrakcijas.

Abstrahuotis

abstrahúotis, mintimis atitrūkti, atsyti nuo daiktų kai kurių savybių ir santykių, norint išskirti esmines.

Abstrakcija

abstrãkcija [lot. abstractio — atitraukimas], bendroji sąvoka, dėsnis, modelis, teorinis apibendrinimas kaip abstrahavimo rezultatas.

Abstrakcionizmas

abstrakcionìzmas [↗ abstrakcija], XX a*, modernistinės dailės kryptis; būdinga visuomeninių ir pažintinių meninės kūrybos uždavinių neigimas, nedaiktiškumas, meninės formos elementų (linijos, dėmės, spalvos) suabsoliutinimas.

Abstraktas

abstrãktas, daiktavardis, reiškiantis abstrakčią sąvoką, veiksmą arba ypatybę, atitrauktą nuo veikėjo arba ypatybės turėtojo, pvz., bėgimas, linksmybė, esmė, blizgesys.

Abstraktus

abstraktùs [lot. abstractus — atitrauktas]: 1. atsietinis, atitrauktinis, nekonkretus; 2. gautas abstrahavimu; 3. nesusijęs su tikrove, nesiremiantis patyrimu.

Absurdas

absùrdas [lot. absurdus — nemaloniai skambantis, netikęs], beprasmybė, prieštaringas ar visai prasmės neturintis teiginys, reiškinys; nesąmonė, niekai.