Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Azimutas

ãzimutas [arab. as sumut — keliai, kryptys]: 1. astr. kampas tarp stebėjimo vietos dienovidinio plokštumos ir šviesulio vertikalo plokštumos; 2. geod. horizontalus kampas tarp tam tikro taško dienovidinio š. krypties ir krypties į daiktą.

Ažio

ãžio [it. aggio], procentas, kuriuo vertybinių popierių arba pinigų kursas viršija jų nominalinę vertę ar paritetą.

Ažiotažas

ažiotãžas [pranc. agiotage]: 1. fondų biržoje arba kt. rinkoje dėl ažio kylanti intensyvi spekuliacija vertybinių popierių arba pinigų kursu; 2. didelis sujudimas, susijaudinimas, interesų kova.

Ažiustuoti

ažiustúoti [pranc. ajuster—priderinti, tikrinti], sutikrinti, sutvarkyti, subalansuoti buhalterijos sąskaitas.

Azojus

azòjus [↗ a…+ gr. zōē — gyvybė], psn. seniausia Žemės geol. istorijos era archėjus.

Azotas

azòtas [↗ a…+ gr. zōos — gyvas], chem. elementas N, atom. Nr. 7; bekvapės, beskonės, nepalaikančios degimo dujos.

Azotemija

azotèmija [↗ azotas + gr. haima — kraujas], per didelis azotinių medžiagų kiekis kraujyje.

Azotinti

azòtinti, metalo dirbinių paviršių prisotinti azoto aukštoje temperatūroje (daugiau kaip 500 °C), kad padidėtų jų kietumas, atsparumas korozijai, dilimui, nuovargiui.

Azotobakterė

azotobãkterė, bakterija Azotobacter; gyvena daugiausia aplink augalų šaknis, vad. rizosferoje; iš molekulinio atmosferos azoto sintetina organinius azoto junginius.

Azotobakterinas

azotobakterinas, bakterinė trąša, turinti gyvų Azotobacter genties bakterijų.