Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Abelitas

abelitas [pagal anglų išradėjo F. Abelio (Abel) pavardę], sprogstamoji medžiaga, susidedanti iš amonio nitrato, dinitrobenzolo ir natrio chlorido.

Aberacija

aberãcija [lot. aberratio — nukrypimas]: 1. fiz. optiniais prietaisais gaunamų atvaizdų netobulumai ir ydos (atvaizdai neryškūs, iškreipti, spalvotų kontūrų); 2. astr. šviesos spindulio iškreivėjimas dėl šviesos šaltinio, pvz., žvaigždės, ir imtuvo, esančio Žemėje, judėjimo vienas kito atžvilgiu; 3. biol. individualus organizmo sandaros ir funkcijos nukrypimas nuo tipinio atvejo; 4. biol. chromosomų struktūros pakitimai, atsiradę, trūkus visai chromosomai (chromosominė Δ) arba tik chromatidei (chromatidinė Δ); 5. med. nukrypimas, netaisyklingumas.

Aberdynai

aberdýnai, mėsinių galvijų veislė, išvesta Škotijoje, Aberdyno ir Angaus (Aberdeen and Angus) grafystėje.

Abesyvas

abesỹvas [lot. abesse — būti ne čia; nebūti], kai kurių kalbų, pvz., finougrų, linksnis, reiškiantis, kad veikėjas arba veiksmas yra už tuo linksniu pasakomo daikto ribų.

Abiogenezė

abiogenèzė [↗ a… + ↗ biogenezė], savaiminis gyvybės atsiradimas iš neorganinės medžiagos.

Abiotinis

abiòtin‖is [↗ a… + ↗ biotinis], negyvas — priklausantis negyvajai medžiagai, pvz., ~iai faktoriai; negyvenamas, pvz., ~ė sfera.

Abiozė

abiòzė [↗ a… + ↗ …biozė], maisto produktų konservavimo būdas — mikroorganizmų sunaikinimas šildymu, el. srove, jonizuojančiaisiais spinduliais, ultragarsu, tik mikroorganizmams nuodingomis medžiagomis, steriliu mikroorganizmų filtravimu iš produkto.

Abisalė

abisãlė [gr. abyssos — bedugnė], vandenynų didžiausių gylių (daugiau kaip 2000 m) zona, kurios vanduo beveik nejuda, yra žemos temperatūros, pastovaus druskingumo ir tankio; abisalinė zona.

Abitas

ãbitas [lot. habitus — išorė; apdaras, drabužis], ilgas vienuolių drabužis.

Abitūra

abitūrà [lot. abitura < abeo — išeinu], vid. mokyklos baigiamieji egzaminai