Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Abiturientas

abiturieñtas [lot. abituriens (kilm. abiturientis) — kas rengiasi išeiti], baigiantis ar neseniai baigęs vid. mokyklą.

Abjudikacija

abjudikãcija [lot. abjudicatio], psn. ko nors atėmimas teismo sprendimu.

Abjuracija

abjurãcija [lot. abjuratio — prisiektinis atsižadėjimas, neigimas], psn. viešas tikėjimo arba savo įsitikinimų išsižadėjimas.

Ablaktiruoti

ablaktirúoti ↗ ablaktuoti.

Ablaktuoti

ablaktúoti [lot. ablactatio — (kūdikio) atėmimas nuo krūties], skiepyti suglaudimu — suauginti dviejų gretimų augalų šakas (skiepyti ūglius), neatskirtus nuo savojo augalo kamieno.

Abliacija

abliãcija [lot. ablatio — nunešimas, atskyrimas]: 1. ledyno ar sniego dangos mažėjimas dėl tirpimo, garavimo, mech. irimo; 2. astr. kietojo kūno, pvz., meteoroido, judančio karštų dujų sraute, paviršiaus staigus irimas dėl lydymosi ir garavimo ar sublimacijos; 3. raketos, kosm. aparato šarvinio paviršiaus irimas, lydymasis, sublimacija karštų dujų sraute (atmosferoje); saugo paviršių nuo tolesnio irimo; 4. med. atsiskyrimas, atšokimas; 5. med. ↗ amputacija.

Abliatyvas

abliatỹv‖as [lot. (casus) ablativus < abtatus — nuneštas, atskirtas], kai kurių kalbų, pvz., lotynų, linksnis; lietuvių kalboje ~ o reikšmes atitinka kai kurios kilmininko (su prielinksniais ir be jų), įnagininko, vietininko, dalyvinių, pusdalyvinių konstrukcijų reikšmės.

Abliautas

ãbl(i)autas [vok. Ablaut], morfologiškai sąlygota balsių kaita (šaknies balsinės fonemos kitimas) vienašakniuose žodžiuose, pvz., liet. nešti, našta, arba įvairiose vieno žodžio formose, pvz., vok. binden, band, gebunden.

Abliucija

abliùcija [lot. ablutio — apiplovimas], rel. apeiga — tikras arba simboliškas kūno, jo dalių, liturginių reikmenų apiplovimas.

Abolicija

abolicija [lot. abolitio — panaikinimas], psn. įstatymo, sprendimo panaikinimas, bylos nutraukimas malonės aktu.