Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Banderilė

banderilė [isp. banderilla], kaspinais papuošta ietis; vart. kovoms su buliais.

Banderiljeras

banderiljèras [isp. banderillero], pėsčias koridos kovotojas su buliais, apsiginklavęs banderile.

Banderolė

banderòlė [pranc. banderole — perrišamoji juostelė]: 1. pašto siunta iš spausdintų, smulkių prekių ir pan., siunčiama sumažintu tarifu; 2. juostelė (kortelė, raštelis), užklijuota ant prekės, rodanti, kad apmokėtas akcizas arba muitas; 3. architektūros ir dailės dirbinių puošybos motyvas — dekoratyvinė kaspino su įrašu pavidalo juosta.

Banditas

banditas [it. bandito], ginkluotas plėšikas.

Banditizmas

banditizmas [↗ banditas], organizuotas ginkluotas nusikalstamumas, plėšikavimas.

Bandola

bandolà [isp.], isp. styginis muz. instrumentas, turintis 3 arba daugiau stygų, kriaušės pavidalo rezonansinį plokščią korpusą ir neilgą kaklelį; skambinama pirštais arba plektru.

Bandonija

bandònija [pagal vok. konstruktoriaus H. Bando (Band) pavardę], šešiakampis dumplinis muz. instrumentas, koncertinos atmaina.

Bandūra

bandūrà [ukr.], styginis ukr. liaudies muz. instrumentas, turintis apie 50 stygų, ovalinį korpusą; skambinama pirštais arba plektru.

Bandža

bándža [angl. banjo], styginis muz. instrumentas, turintis 4—9 stygas; rezonatorius — nedidelis būgnelis, prie kurio pritvirtintas ilgas kaklelis su postygiu; skambinama plektru.

Banicija

banicija [lot. bannitio < bannitus — ištremtas], visų teisių, turto ir garbės atėmimas, ištrėmimas, paskelbimas už įstatymo ribų.