Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Barikada

barikadà [pranc. barricade], užtvara iš parankinių medžiagų skersai gatves, kelius, tiltus; naud. gatvių mūšiams.

Barilis

barilis [it. barile, isp. barril], nesisteminis skysčių (vyno, aliejaus) tūrio vienetas, lygus 33—97 l; vart. Italijoje, Š. Afrikoje, Lot. Amerikoje.

Barinis

bãrinis [gr. barys — sunkus], susijęs su atmosferos slėgiu.

Barionas

bariònas [gr. barys — sunkus], sunkioji elementarioji dalelė, kurios rimties masė ne mažesnė už protono (neutronas, protonas, bet kuris hiperonas ir barioninis rezonansas).

Baris

bãris [gr. barys — sunkus], chem. elementas Ba, atom. Nr. 56; šarminių žemių metalas.

Barisfera

barisferà [barys + ↗ sfera], geol. Žemės rutulio vidinė sfera, apimanti branduolį ir mantiją; kartais jai priskiriamas tik Žemės branduolys.

Baristeris

bãristeris [angl. barrister], D. Britanijoje — aukščiausio laipsnio advokatas.

Baritas

baritas [gr. barys — sunkus], mineralas, bario sulfatas BaSO4; sunkusis špatas.

Baritonas

baritònas1 [it. baritono < gr. barytonos — žemas (balsas)]: 1. vyrų vid. registro balsas; 2. styginis muz. instrumentas, turintis 6—7 melodines (grojama stryku) ir apie 20 rezonansinių stygų; atsirado XVIII a. Vokietijoje; XX a. retai vartojamas; 3. ovaliukas pučiamasis varinis muz. instrumentas.

Baritonas

baritònas2 [gr. barytonon — žodis, neturintis kirčio paskutiniame skiemenyje], žodis, kurio galūnė niekada nekirčiuota; liet. kalboje Δ yra senovinio šakninio kirčiavimo žodžiai, pvz., brólis.