Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Barotropija

barotròpija [↗ baro… + gr. tropē — kitimas], skysčio (dujų) būsena: vienodo tankio (temperatūros) paviršiai sutampa su vienodo slėgio paviršiais; nulinės baroklinijos būsena.

Barsteris

bársteris [angl. burst — pratrūkti, išsiveržti], astr. periodiškai stipriau sužybsintis kosminis rentgeno spindulių šaltinis.

Bartolinitas

bartolinitas, moters didžiųjų makšties prieangio liaukų (Bartolinio liaukų) uždegimas; pavadintas danų anatomo K. T. Bartolino (Bartholin; 1655—1738), aprašiusio tas liaukas, vardu.

Barža

bárža [pranc. barge], buksyro velkamas arba stumiamas krovininis laivas.

Basdansas

basdánsas [pranc. basse danse], pranc. ir it. liaudies šokis; vidutinio tempo, šokamas dažn. ratu arba grandinėle, pritariama daina.

Baseinas

basenas [pranc. bassin — dubuo, rezervuaras]: 1. sausumos plotas, iš kurio požeminiai ir žemės paviršiaus vandenys suteka į kurią nors upę (upės Δ), ežerą (ežero Δ) arba jūrą (jūros Δ); 2. žemyno plotai, neturintys nuotėkio į vandenyną, pvz., nenutekamas Δ, vidinio nuotėkio Δ; 3. geol. Žemės plotas, kuriame yra kokios nors naudingosios iškasenos telkinių, pvz., geležies rūdos Δ; 4. atviras arba dengtas dirbtinis vandens telkinys dekoratyviniams, technikos, sporto arba kt. reikalams.

Basethornas

basethòrnas [vok. Bassetthorn < it. basso — žemas (apie balsą) + vok. Horn — ragas], altinis klarnetas su užlenktu pūstuku ir užlenkta taure.

Basetlė

basètlė [vok. Basset(t)el < it. bassetto], styginis muz. instrumentas, violončelės atmaina.

Basilėjas

basilėjas [gr. basileus]: 1. sen. graikų genties ar genčių sąjungos vadas; kai kuriose sen. Graikijos valstybėse — karalius; 2. sen. Atėnuose — vienas iš 3 vyresniųjų archontų; 3. Bizantijos imperatorių titulas.

Basiliskas

basiliskas1 [gr. basiliskos — karaliukas; taip pavadintas dėl į karūną panašios skiauterės], vid. amžių padavimų fantastinė būtybė — gaidžio su gyvatės uodega ir varlės akimis pavidalo, mirtinai žudančio žvilgsnio baidyklė.