Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Bakteriologija

bakteriològija [↗ bakterijos + ↗ …logija], mokslas apie bakterijas.

Bakteriostazė

bakteriostãzė [↗ bakterijos + gr. stasis — sustojimas], biol. reiškinys — bakterijos, paveiktos nepalankių fizikinių, cheminių arba biologinių veiksnių, nustoja.augti ir daugintis.

Bakteriotropinai

bakteriotropinai [↗ bakterijos + gr. tropē — posūkis, kitimas], bakterijas silpninantys antikūnai, kurie susidaro kraujyje, kai į organizmą patenka infekcija.

Bakteriozės

bakteriòzės, bakterijų sukeliamos infekcinės augalų ligos (dėmėtligės, puviniai, vytuliai, išaugos).

Bakteriurija

bakteriùrija [↗ bakterijos + gr. uron — šlapimas], bakterijų buvimas šlapime,

Bakteroidai

bakteròidai [↗ bakterijos + gr. eidos — pavidalas]: 1. ankštinių augalų šaknų gumbelinės bakterijos (Rhizobium genties), praradusios pirminę (lazdelės) formą; 2. anaerobinės, nesudarančios nei sporų, nei kapsulių, smulkios (iki µ) lazdelinės bakterijos; jų yra žmogaus ir gyvūnų burnoje, žarnyne, lyties organuose.

Baktis

bãktis [skr. bhakti — atsidavimas, meilė dievui], antifeodalinis religinis sektantinis liaudies judėjimas Indijoje XII—XVII a.; rėmėsi sen. induizmo doktrina, skelbiančia, kad kiekvienas tyrai dievą mylintis žmogus galįs būti išganytas be žynių tarpininkavimo ir apeigų.

Baktrianas

baktriãnas [lot. bactrianus — baktriškas, kilęs iš Baktrijos], dvikupris kupranugaris Camelus bactrianus, gyvenantis dykumose ir sausose stepėse; prijaukintas; laukinis išliko Centr. Azijoje (Gobio dykumoje).

Bakunizmas

bakunizmas, ↗ anarchizmo (1) atmaina; ideologas ir teoretikas — Rusijos revoliucionierius M. Bakuninas (1814—76).

Baladė

balãdė [pranc. ballade < lot. ballo — šoku]: 1. poezijos žanras — trumpas eiliuotas lyrinis epinis istorinių ar liaudies padavimų motyvų kūrinys, vaizduojantis intriguojančius, paslaptingus, dažnai šiurpius įvykius, tragiškus žmonių likimus; ypač buvo paplitusi romantizmo literatūroje; 2. muz. žanras — vokalinis ar instrumentinis laisvos muz. formos istorinio, herojinio, fantastinio turinio kūrinys.