Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Burdiukas

burdiùkas [< tiurkų k.], maišas iš ištiso ožkos arba arklio kailio; vart. Rytų kraštuose skysčiui laikyti.

Burdonas

burdònas [pranc. bourdon]: 1. bosinis vargonų registras; 2. žemiausia muz. instrumentų, pvz., liutnios, styga; ja išgaunamas tik 1 garsas.

Burė

bure [pranc. bourrée], pranc. liaudies šokis; įv. tempo; šokama sustojus priešpriešiais eilėmis arba poromis.

Burggrafas

bùrggrafas [vok. Burggraf], vid. amžių Vokietijoje — pareigūnas, turėjęs administracinę, teismine ir karinę valdžią; miesto ir pilies viršininkas.

Burimė

burime [pranc. bouts rimés — rimuoti galai], lit. žaidimas — eilėraštis, kurio rimai autoriui (ppr. keliems autoriams iš karto) iš anksto pateikiami kaip kūrybinės užduoties sąlyga.

Burka

bùrka [lenk. < tiurkų k.], berankovis velto milo apsiaustas, vilkėtas turkų, totorių, Kaukazo tautų; Lietuvoje Δ vadinamas milo kelioninis apsiaustas su rankovėmis ir gobtuvu.

Burleska

burleskà [pranc. burlesque < it. burlesco — juokaujamas, pokštų]: 1. pabrėžtinai komiškas vaizdavimo būdas (literatūroje, teatre); 2. lit. žanras — komiškas kūrinys, kurio tema ir stilius kontrastuoja: rimta, kilni tema interpretuojama „žemuoju”, dažnai vulgariu, stiliumi, triviali tema — pakiliu stiliumi; Δ apima parodiją, travesti, karikatūrą; 3. virtuozinė komiška muz. pjesė; 4. nedidelė komiška opera; atsirado Italijoje, buvo paplitusi Prancūzijoje, Anglijoje.

Burliokas

burliõkas [rus. burlak], Rusijos (iki XX a. pradžios) darbininkas, upių laivų, baržų vilkikas, irkluotojas.

Burmistras

bùrmistras [lenk. burmistrz < vok. Bürgermeister], kai kurių valstybių miesto ar kitos bendruomenės savivaldos ar valdymo organo vadovas; dažn. renkamas bendruomenės tarybos arba gyventojų, miesto deputatų susirinkimo arba skiriamas vyriausybės.

Burnusas

bùrnusas [arab. burnus]: 1. ilgas arabų apsiaustas iš tankios vilnonės medžiagos; dažn. baltas, su gobtuvu; 2. storas šiltas apsiaustas.