|
-> bùrsa [lot. piniginė, kasa, fondas]: 1. vid. amžių bendrabutis neturtingiems, valstybės ar labdarių išlaikomiems universiteto studentams; 2. XVIII—XIX a. I pusės Rusijoje — dvasininkų seminarijos bendrabutis; 3. anat. sąnario tepalinis maišelis; pilnas tąsaus skysčio, atsiveria į sąnario ertmę
bursitas, sąnario tepalinio maišelio ↗ bursos (3) uždegimas.
burundùkas, žinduolis Eutamias sibiricus, gyvenantis Š r. Europos ir Š. Azijos spygliuočių ir lapuočių miškuose.
buržuà [pranc. bourgeois]: 1. V. Europoje feodalizmo laikais — miestietis, vid. luomo atstovas; 2. žmogus, priklausantis buržuazijos klasei.
-> buržuãzija [pranc. bourgeoisie]: 1. feodalinės Europos neprivilegijuotas miestiečių luomas; 2. viešpataujanti kapit. visuomenės klasė, pagrindinių gamybos priemonių savininkė, gyvenanti iš samdomojo darbo išnaudojimo.
buržùjus [↗ buržua], šnek. niek. buržuazijos klasės narys, išnaudotojas.
bùšelis [angl. bushel], nesisteminis biralų ir skysčių tūrio vienetas; D. Britanijoje Δ lygus 36,3687 l, JAV Δ (žymimas bu) — 35,2393 l.
busidas [jap. bushido < bushi — karys + do — kelias], vid. amžių Japonijoje — samurajų elgesio nerašytas kodeksas.
busòlė [it. bussola]: 1. geod. prietaisas magn. azimutams matuoti; 2. prietaisas artilerijos ugniai valdyti; sudarytas iš kompaso, skritulinio kampamačio ir optinio įtaiso (monokuliaro, periskopo).
-> bušpritas [ol. boegspriet], burlaivio priekio įstrižas stiebas burėms iškišti, kad pagerėtų laivo manevrinės savybės.
|
|
Naujausi komentarai