Bazė

bãzė [gr. basis — pagrindas]: 1. pagrindas, pamatas, atramos taškas; 2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis; 3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė Δ, turistų Δ; 4. įstaigos tipas; rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių Δ, knygų Δ, ekskursijų Δ; 5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma; 6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu; 7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema; 8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies; jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys; 9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba apdirbama arba pagal kuriuos ji orientuojama kt. detalių atžvilgiu; 10. tranzistoriaus sritis, esanti tarp emiterio ir kolektoriaus; 11. chem. junginys, turintis hiroksilo grupę — OH; 12. geogr. erozijos Δ — baseino, į kurį įteka vandens srovė, lygis; 13. lingv.artikuliacijos Δ — tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms.