Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chromatai

chromãtai [↗ chromas1], chromo rūgščių druskos; nuodingi.

Chromatidė

chromatidė [gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva + eidos — pavidalas], viena iš 2 išilginių dalių, į kurias persiskiria chromosoma, dalijantis ląstelei; puschromosomė.

Chromatinas

chromatinas [gr. chrōma (kilm. chrōmatos) — spalva], pagrindinė ląstelės branduolio medžiaga, gerai nusidažanti histologinio apdorojimo metu.

Chromatinis

chromãtinis [gr. chrōmatikos]: 1. spalvotas; 2. susijęs su natūraliųjų muz. garsų alteracija (paaukštinimu arba pažeminimu).

Chromatizmas

chromatizmas [gr. chrōma — spalva]: natūraliam (diatoniniam) muz. dermės garsaeiliui nebūdingų (paaukštintų, pažemintų) garsų vartojimas; teikia muzikai spalvingumo, paįvairina melodiką ir harmoniją.

Chromato

chromato… ↗ chromo…

Chromatoforai

chromatofòrai [↗ chromato…+ gr. phoros — nešantis]: 1. žmogaus ir gyvūnų ląstelės, turinčios pigmento; lemia organų ir organizmo dangų spalvą; 2. dumblių ląstelių organoidai — žalios, rudos arba raudonos spalvos plastidės.

Chromatografija

chromatogrãfija [↗ chromato… + ↗ …grafija], medžiagų mišinio skirstymo į komponentus būdas, pagrįstas nevienoda komponentų sorbcija.

Chromatometrija

chromatomètrija [↗ chromato… + ↗ …metrija], vienas titrimetrinės analizės būdų.

Chromatopsija

chromatòpsija [↗ chromato…+ gr. opsis — regėjimas], regos sutrikimas: bespalviai daiktai atrodo spalvoti.