Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Cianidai

cianidai [↗ cianas], vandenilio cianido rūgšties druskos, kurių bendroji formulė MeCN (čia Me — vienvalentis metalas); bespalviai, labai nuodingi kristalai.

Cianinai

cianin‖ai [gr. kyanos — tamsiai mėlynas], polimetininiai dažai — gamtiniai ir sintetiniai dažai; vart. spalvotojoje fotografijoje ir pluoštui dažyti; nuo gamtinių ~ų priklauso gėlių, drugių sparnų spalva.

Ciankobalaminas

ciankobalamin‖as [↗ cian(idai) + ↗ kobaltas) + ↗ (vit)aminai], vitamino B12 modifikacija C63H88O14PCo; adatų arba rombų pavidalo raudoni kristalai; ~o daug yra kepenyse, inkstuose; svarbus kraujodarai.

Cianozė

cianòzė [gr. kyanos — tamsiai mėlynas], med. odos ir gleivinės pamėlynavimas.

Cianuoti

cianúoti [↗ cianas]: 1. plieno dirbinių paviršinį sluoksnį termocheminiu būdu įsotinti anglimi ir azotu; 2. auksą ir sidabrą ištirpinti iš rūdų silpnais (0,09—0,2%) natrio, kalio, kalcio cianidų tirpalais.

Cibeta

cibèta, žinduolis Viverra zibetha; gyvena P. r. Azijoje; turi muskuso liaukų, išskiriančių cibetą.

Cibetas

cibètas [it. zibetto < arab. zabad — muskusas], panaši į geltoną arba rusvą tepalą, smarkiai muskusu kvepianti medžiaga; gaunama iš viverų cibetos ir civetos liaukų; vart. parfumerijoje.

Cibetinas

cibetinas ↗ cibetas.

Ciboriumas

cibòriumas [lot. ciborium — metalinė taurė]: 1. baldakimo pavidalo altoriaus sutvirtinimas; 2. taurė ostijai.

Ciceras

ciceras [pagal 1467 išspausdintų Cicerono (lot. Cicero) „Laiškų” šrifto dydį], spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 12 punktų (apie 4,5 mm).

Puslapis 41 iš 45« Pirmas...36373839404142434445