Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Celomas

celòmas [gr. koilōma — ertmė], žmogaus ir gyvūnų antrinė kūno ertmė; yra tarp kūno sienos ir vidaus organų.

Celonas

celònas [vok. Zellon], plastifikuota acetilceliuliozė, nedegantis plastikas.

Celostatas

celostãtas [lot. caelum — dangus + gr. statos — stovintis], optinis prietaisas, kuriuo judančio kosm. kūno spinduliai nukreipiami į nejudančio teleskopo objektyvą.

Celozolvai

celozòlvai [lot. cellula — ląstelė + solvo — tirpinu], org. junginiai, etileno glikolio eteriai; nitroceliuliozės, acetilceliuliozės, dervų tirpikliai.

Celsijus

cesijus [pagal švedų fiziko A. Celsijaus (Celsius) pavardę], fiz. °C, Celsijaus temperatūros skalės temperatūros vienetas — Celsijaus laipsnis; 1 °C = 1 K (kelvinui).

Cementacija

cementãcija: 1. sutvirtinimas, sujungimas arba padengimas cemento tešla; 2. termocheminis plieninių dirbinių apdirbimas: anglimi įsotinamas jų paviršinis sluoksnis; padidina kietumą ir atsparumą dilimui.

Cementas

cemeñtas [vok. Zement < lot. caementum — akmens skalda]: 1. statybinė mineralinė rišamoji medžiaga, kuri, sumaišyta su vandeniu, ilgainiui sukietėja; 2. audinys, dengiantis danties šaknį ir kaklelį.

Cementitas

cementit‖as, plieno struktūros komponentas — geležies karbidas; kuo pliene daugiau ~o, tuo plienas kietesnis ir trapesnis.

Cementuoti

cementúoti: 1. sutvirtinti, sujungti, padengti cemento tešla; 2. plieninių dirbinių paviršinį sluoksnį įsotinti anglimi; 3*. ką nors sutvirtinti, sustiprinti, tvirtai sujungti.

Cenogenezės

cenogenèzės [gr. kainos — naujas + ↗ genezė], prisitaikymai, kurie atsiranda ankstyvose organizmo individualaus vystymosi (ontogenezės) stadijose, bet neišlieka suaugusiame organizme.