D | Terminai.lt

Deflagracija

deflagrãcija [lot. deflagratio — sudegimas], sprogstamųjų medžiagų sudegimas be sprogimo.

Deflegmacija

deflegmãcija [↗ de… + gr. phlegma — drėgmė; karštis], garų ir dujų mišinių dalinis kondensavimas, norint įsodrinti juos žemos virimo temperatūros komponentais.

deflèktorius [lot. deflecto — nukreipiu į šalį]: 1. vėdinimo įtaisas į išorę iškišto vamzdžio gale orui siurbti iš patalpos; veikia traukos principu; 2 kreiptuvas — įtaisas dujų, skysčio, birių medžiagų, garso bangų srauto krypčiai keisti; 3. magn. prietaisas magn. kompaso deviacijai matuoti ir naikinti; 4. ciklinio greitintuvo, pvz., ciklotrono, sinchrofazotrono elektrodas, nukreipiantis pagreitintas daleles į taikinį ar tiriamąjį objektą; 5. elektroninio oscilografo plokštelė, kreipianti elektronų spindulį.

Defliacija

defliãcija [lot. deflatio — nupūtimas]: 1. pinigų kiekio, viršijančio prekių cirkuliacijos ir mokėjimų poreikius, išėmimas iš apyvartos; 2. geol. dūlėsių (dulkių, smėlio) išpustymas iš mechaniškai dūlančių uolienų.

Defloracija

deflorãcija [lot. defloratio], skaistybės (nekaltybės) atėmimas; mergystės plėvės plyšimas (dažn. per pirmąjį lytinį aktą).

Defoliacija

defoliãcija [↗ de… + lot. folium — lapas], augalų lapų šalinimas chem. medžiagomis.

Defoliantas

defoliántas [↗ defoliacija], chem. preparatas augalų lapams šalinti.

Deformacija

deformãcija [lot. deformatio — formos pakeitimas]: 1. techn. kūno formos ir dydžio kitimas (dažn. nuo apkrovų arba temperatūros); 2*. bet ko iškreipimas (iškrypimas), nukrypimas nuo to, kas įprasta, normalu.

Deformuoti

deformúoti [↗ deformacija], iškraipyti, keisti formą.

Defosforacija

defosforãcija [↗ de… + ↗ fosforas], fosforo šalinimas iš gaminamo arba perlydomo metalo (plieno, ketaus).

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z