Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Defosforuoti

defosforúoti, šalinti fosforą iš gaminamo arba perlydomo metalo.

Defrostacija

defrostãcija [↗ de… + angl. frost — šaltis], sušaldytų produktų (mėsos, žuvų) atšildymas.

Defrosteris

defròsteris [angl. defroster < ↗ de… + frost — šaltis]: 1. šaldytuvo kamera, turinti šildytuvą, kuris šildo stipria šilto oro srove; vart. kai kuriems produktams (kiaušiniams, vaisiams) atšildyti, prieš išsiunčiant juos iš šaldytuvo; 2. įtaisas automobilio stiklams šildyti oru, kad neapledėtų.

Defrostuoti

defrostúoti [↗ defrostacija], atšildyti sušaldytus produktus (mėsą, žuvis).

Degage

dégagé [sk. degažė; pranc. išlaisvintas], klasikinio šokio judesys: koja pakeliama taip, kad būtų patogu daryti sukinį, pasirinkti pozą.

Degazacija

degazãcija [↗ de… + pranc. gaz — dujos]: 1. paskleistų kovinių nuodingųjų medžiagų neutralizavimas; 2. azoto, vandenilio ir kt. dujų šalinimas iš skysto plieno; nuo to pagerėja plieno mech. savybės; 3. ksb. kenksmingų, pavojingų dujų šalinimas iš požeminių kasinių.

Degazatorius

degazãtorius [↗ degazacija]: 1. chem. medžiaga arba jų mišinys, kuris kovines nuodingąsias medžiagas padaro nekenksmingas; 2. aparatas, kuriuo atliekama degazacija; 3. asmuo, atliekantis degazaciją.

Degazuoti

degazúoti [↗ degazacija], šalinti dujas iš skysčių, iš skysto metalo, iš anglies šachtų arba neutralizuoti kovines nuodingąsias medžiagas.

Degeneracija

degenerãcija [pranc. dégénération < lot. degenero — išsigimstu], išsigimimas, suprastėjimas: 1. augalų arba gyvūnų vertingų prisitaikomųjų arba ūkinių savybių blogėjimas iš kartos į kartą; 2. ląstelių arba organų irimas organizmų ontogenezės metu, pvz., buožgalvio uodegos išnykimas, jam virstant varle; 3. organizmų supaprastėjimas (organų redukcija) filogenezės metu, pasikeitus gyvensenai; 4. pakitimai, atsirandantys, sutrikus medžiagų apykaitai, kitaip ↗ distrofija.

Degeneratas

degenerãtas [lot. degeneratus]: 1. išsigimėlis — žmogus, turintis fizinio arba psichinio išsigimimo požymių; 2*. išgama, išsigimėlis, išvisa.