Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Echinokokozė

echinokokòzė, žmogaus ir gyvulių helmintozė, kurią sukelia kaspinuotis echinokokas.

Echiuridai

echiuridai [gr. echis — gyvatė (patinas) + ura —uodega], žieduotosios kirmėlės Echiurida; gyvena jūrų dugne.

Echo

Ècho (gr. Echō), sen. graikų mitologijoje — kalnų nimfa, taip sunykusi nuo beviltiškos meilės Narcizui, kad iš jos belikęs tik balsas.

Echolalija

echolãlija [gr. ēchō — aidas, garsas + lalia — plepėjimas], med. nevalingas mechaniškas kito žmogaus žodžių ar garsų kartojimas.

Echolokacija

echolokãcija [ēchō + ↗ lokacija], garso lokacija — daiktų buvimo vietos nustatymas (ppr. vandenyje) ultragarso bangomis.

Echolotas

echolòtas [ēchō + ↗ lotas], prietaisas jūros gyliui matuoti ultragarso bangomis.

Echomimija

echomimija [ēchō + gr. mimeomai — pamėgdžioju] ↗ echopraksija.

Echopraksija

echoprãksija [ēchō + gr. praxis — veiksmas], psichikos sutrikimas — nevalingas mechaniškas kito žmogaus judesių arba mimikos mėgdžiojimas.

Ecidė

ecidė [gr. oikidion — namelis, bokštelis], rūdinių šeimos grybų katilėlio formos vaisiakūnis, kuriame susidaro sporos — ecidiosporos.

Edafinis

edãfin‖is [gr. edaphos — dirvožemis], dirvožemio, esantis dirvožemyje, pvz., ~iai veiksniai (dirvožemio veiksniai, turintys įtakos augalams).