Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Etatizacija

etatizãcija [pranc. état — valstybė] ↗ etatizmas.

Etatizmas

etatizmas [pranc. étatisme < état — valstybė]: 1. Turkijoje po I pasaulinio karo — valstybinio kapitalizmo ek. politika: valstybė prisideda prie pramonės įmonių, uostų statybos, kelių tiesimo, padeda kurti pramonės bankus, išpirkti užsienio kapitalistų duotas koncesijas; 2. valstybės įsigalėjimas visuomenės ek. gyvenime.

Etažerė

etažèrė [pranc. étagère]: 1. baldas, kurį sudaro viena virš kitos išdėstytos, ppr. iš visų pusių atviros lentynėlės (kampais pritvirtintos prie stulpelių, kolonėlių, tašelių); 2. statyboje — plieninis arba gelžbetoninis statinio karkasas, kuriame įtaisomi technologiniai įrenginiai.

Etazolis

etazòlis, antimikrobinis vaistas, sulfanilamido darinys; vart. anginai, plaučių uždegimui, dizenterijai, šlapimtakių infekcinėms ligoms gydyti.

Eteriai

èteriai [gr. aithēr — dangus, oras], org. junginių klasė; sudaryti iš 2 radikalų, kuriuos jungia deguonies atomas.

Eterinis

eterinis, lakus, lengvai garuojantis; būdingas ↗ eteriui (4).

Eteris

èteris [gr. aithēr]: 1. sen. graikų filosofijoje — ypatinga dangaus stichija (skirtinga nuo vandens, žemės, oro ir ugnies), pradas, judinantis dangaus kūnus; 2. sen. graikų mitologijoje — viršutinis, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, dievų buveinė; 3. fiz. iki XX a. pr. gyvavusi filosofijos ir fizikos sąvoka, reiškusi jutimais nesuvokiamą medžiagą, tarpinę aplinką, kurios pilna pasaulio ertmė; 4. org. junginys C2H2—O—C2H5, dietilo eteris; bespalvis, labai lakus skystis; 5*. erdvė, kuria sklinda radijo bangos.

Eternitas

eternitas [lot. aeternus — amžinas], plokštelių pavidalo elastinga, atspari ugniai izoliacinė medžiaga iš asbesto ir cemento; seniau buvo vart. stogams dengti.

Eteromanija

eteromãnija [↗ eteris + ↗ …manija], narkomanija, liguistas potraukis vartoti ↗ eterį (4).

Etika

ètika [lot. ethica < gr. ēthos — paprotys, įprotis, būdas]: 1. mokslas, tiriantis moralę; 2. žmonių elgesio normų visuma.