Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Etiketas

etikètas [pranc. étiquette], nustatyta, formali ceremonijų tvarka; kurios nors visuomenės ar jos klasės tinkamo elgesio normos; vienos profesijos arba tą patį hobį turinčių žmonių priimtos mandagumo taisyklės ir formos, pvz., mokslininkų, gydytojų, sportininkų Δ.

Etiketė

etikètė [pranc. étiquette], ženklas, klijuojamas ant prekės arba jos įpakavimo ir informuojantis apie prekę ir jos gamintoją.

Etilas

etilas [↗ et(eris) + gr. hylē — medis, medžiaga], org. junginių (alkoholių, eterių, esterių) vienvalentis radikalas — C2H5.

Etilbenzolas

etilbenzòlas [↗ etilas + ↗ benzolas], org. junginys C6H5—C2H; bespalvis lakus skystis.

Etilenas

etilènas [↗ etilas], org. junginys C2H4; nesotusis angliavandenilis; bespalvės eterio kvapo dujos.

Etimologija

etimològija [gr. etymologia < etymon — tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė + ↗ …logija], žodžio kilmės ir jo giminystės santykių su kitais tos pačios arba kitų kalbų žodžiais nustatymas.

Etimologizuoti

etimologizúoti, nustatyti žodžio ar posakio etimologiją.

Etimonas

etimònas [gr. etymon — tikroji, pirmykštė žodžio reikšmė], pradinis žodis, kamienas arba morfema (dažn. šaknis), iš kurių yra kilęs dab. kalboje esantis žodis.

Etinis

ètinis, susijęs su etika.

Etioliacija

etioliãcija [pranc. étiolé — išblyškęs, sunykęs], nenormalus augalų vystymasis dėl šviesos trūkumo: stiebai ir lapkočiai ištįsta, lapuose nėra chlorofilo, mech. audiniai menki, dėl to augalai būna gležni, trapūs, greit lūžta arba išgula.