Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fasoninis

fasòninis: 1. padarytas pagal tam tikrą ↗ fasoną (1), pavyzdį; susijęs su tokių dirbinių gamyba; 2. reljefinis arba turintis sudėtingą skerspjūvį, konfigūraciją, pvz., Δ plienas; 3. atitinkantis gaminio formą, pvz., spaustuvai su fasoninėmis žiaunomis.

Fastai

fãstai [lot. fasti]: 1. sen. Romoje — žynių (pontifikų) nustatinėtos dienos, kuriomis buvo galima kviesti susirinkimus, teisti, tvarkyti pilietinius reidus; 2. sen. Romos aukščiausių pareigūnų (konsulų, diktatorių, cenzorių) kasmetiniai sąrašai.

Fasuoti

fasúoti [lenk. fasować < vok. fassen — išpilstyti į statines], pakuoti medžiagas atseikėtomis dozėmis pagal masę, tūrį arba vienetais.

Fata

fatà [tiurkų k. < skr. pata — audinys], lengvas moterų apdaras; vualis, kuriuo moterys dengia veidą arba galvą (per vestuves, laidotuves).

Fata morgana

fatà morganà [lot. fata Morgana — fėja Morgana (apgaudinėjanti keliautojus netikrais reginiais)]: 1. atmosferos reiškinys, kitaip ↗ miražas; 2*. nereali, neįgyvendinama idėja, įsivaizdavimas.

Fatališkas

fatãliškas [↗ fatalus]: 1. neišvengiamas, likimo lemtas; 2. naikinantis, nelaimę nešantis; 3. nemalonus, baisus.

Fatalistas

fatalistas, žmogus, linkęs į fatalizmą; lemtimi tikintis žmogus.

Fatalizmas

fatalizmas [↗ fatalus], filos. ir rel. pažiūra, aiškinanti, kad viskas pasaulyje yra iš anksto nulemta antgamtinių jėgų.

Fatalus

fatalùs [lot. fatalis < fatum — likimas], likimo lemtas, lemtingas.

Fatas

fãtas [pranc. fat < lot. fatuus — kvailas]: 1. aktoriaus amplua; savimi patenkinto, banalaus, lėkšto dabitos vaidmuo; 2. vyras, mėgstantis mėgautis savo išvaizda; gražeiva, frantas.