|
-> fasòninis: 1. padarytas pagal tam tikrą ↗ fasoną (1), pavyzdį; susijęs su tokių dirbinių gamyba; 2. reljefinis arba turintis sudėtingą skerspjūvį, konfigūraciją, pvz., Δ plienas; 3. atitinkantis gaminio formą, pvz., spaustuvai su fasoninėmis žiaunomis.
fãstai [lot. fasti]: 1. sen. Romoje — žynių (pontifikų) nustatinėtos dienos, kuriomis buvo galima kviesti susirinkimus, teisti, tvarkyti pilietinius reidus; 2. sen. Romos aukščiausių pareigūnų (konsulų, diktatorių, cenzorių) kasmetiniai sąrašai.
fasúoti [lenk. fasować < vok. fassen — išpilstyti į statines], pakuoti medžiagas atseikėtomis dozėmis pagal masę, tūrį arba vienetais.
fatà [tiurkų k. < skr. pata — audinys], lengvas moterų apdaras; vualis, kuriuo moterys dengia veidą arba galvą (per vestuves, laidotuves).
-> fatà morganà [lot. fata Morgana — fėja Morgana (apgaudinėjanti keliautojus netikrais reginiais)]: 1. atmosferos reiškinys, kitaip ↗ miražas; 2*. nereali, neįgyvendinama idėja, įsivaizdavimas.
fatãliškas [↗ fatalus]: 1. neišvengiamas, likimo lemtas; 2. naikinantis, nelaimę nešantis; 3. nemalonus, baisus.
fatalistas, žmogus, linkęs į fatalizmą; lemtimi tikintis žmogus.
fatalizmas [↗ fatalus], filos. ir rel. pažiūra, aiškinanti, kad viskas pasaulyje yra iš anksto nulemta antgamtinių jėgų.
fatalùs [lot. fatalis < fatum — likimas], likimo lemtas, lemtingas.
-> fãtas [pranc. fat < lot. fatuus — kvailas]: 1. aktoriaus amplua; savimi patenkinto, banalaus, lėkšto dabitos vaidmuo; 2. vyras, mėgstantis mėgautis savo išvaizda; gražeiva, frantas.
|
|
Naujausi komentarai