|
-> froidizmas, austrų mokslininko Z. Froido (Freud; 1856—1939) psichinių sutrikimų bei jų gydymo teorija ir jos pagrindu XX a. pradžioje susikūrusi idealistinė teorija, aiškinanti visuomenės, žmogaus gyvenimą, kultūrą bei kūrybos procesus pirminiais, nesąmoningais (ypač seksualiniais) potraukiais.
fròilen [vok. Fraulein], vokiškas kreipimasis į merginą.
frònda [pranc. Fronde < fronde — mėtyklė]: 1. 1648—53 Prancūzijos visuomenės socialinis politinis judėjimas prieš absoliutizmą; 2*. neprincipinė, nerimta opozicija; opozicija asmeniniais motyvais.
frondúoti [pranc. fronder], reikšti nepasitenkinimą, daugiausia asmeniniais, neprincipiniais motyvais.
-> frontãlinis [pranc. frontal < lot. frontalis]: 1. med. kaktinis, kaktikaulio, pvz., Δ žvynas; 2. ↗ frontalus.
frontal‖ùs [pranc. frontal < lot. frontalis]: 1. atkreiptas veidu į žiūrovą (apie figūras tapyboje, skulptūroje); 2. nukreiptas į fronto (priešakinę) pusę, pvz., ~i ataka; 3*. bendras, apimantis visus, atliekamas vienu laiku.
fròntas [pranc. front < lot. frons (kilm. frontis) — kakta]: 1. rikiuotės priešakinė pusė; kovai išdėstytos kariuomenės pusė, atsukta į priešą; 2. rajonas, kuriame išdėstyta veikianti kariuomenė; 3. TSRS ginkluotųjų pajėgų aukščiausias operatyvinis strateginis junginys karo veiksmų teatre, susidedantis iš kelių armijų; 4. jungtinės visuomenės jėgos bendriems veiksmams, pvz., liaudies Δ; masinių veiksmų veiklos sritis; 5. fiz. bangos Δ — vienodų bangos fazių paviršius, ribojantis tą aplinkos dalį, kurioje dar nėra virpesių; 6. meteor. skirtingų oro masių pereinamoji zona, jų sąlyginis skiriamasis paviršius; atmosferos Δ.
fròntininkas, fronto karys.
frontispisas [pranc. frontispice < lot. frons (kilm. frontis) — kakta + aspicio — žiūriu], knygos lapas su piešiniu ar raižiniu, įdėtas prieš titulinį lapą.
-> frontitas [lot. frons (kilm. frontis) — kakta], kaktinio ančio (sinuso) uždegimas.
|
|
Naujausi komentarai