Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Froidizmas

froidizmas, austrų mokslininko Z. Froido (Freud; 1856—1939) psichinių sutrikimų bei jų gydymo teorija ir jos pagrindu XX a. pradžioje susikūrusi idealistinė teorija, aiškinanti visuomenės, žmogaus gyvenimą, kultūrą bei kūrybos procesus pirminiais, nesąmoningais (ypač seksualiniais) potraukiais.

Froilen

fròilen [vok. Fraulein], vokiškas kreipimasis į merginą.

Fronda

frònda [pranc. Fronde < fronde — mėtyklė]: 1. 1648—53 Prancūzijos visuomenės socialinis politinis judėjimas prieš absoliutizmą; 2*. neprincipinė, nerimta opozicija; opozicija asmeniniais motyvais.

Fronduoti

frondúoti [pranc. fronder], reikšti nepasitenkinimą, daugiausia asmeniniais, neprincipiniais motyvais.

Frontalinis

frontãlinis [pranc. frontal < lot. frontalis]: 1. med. kaktinis, kaktikaulio, pvz., Δ žvynas; 2. ↗ frontalus.

Frontalus

frontal‖ùs [pranc. frontal < lot. frontalis]: 1. atkreiptas veidu į žiūrovą (apie figūras tapyboje, skulptūroje); 2. nukreiptas į fronto (priešakinę) pusę, pvz., ~i ataka; 3*. bendras, apimantis visus, atliekamas vienu laiku.

Frontas

fròntas [pranc. front < lot. frons (kilm. frontis) — kakta]: 1. rikiuotės priešakinė pusė; kovai išdėstytos kariuomenės pusė, atsukta į priešą; 2. rajonas, kuriame išdėstyta veikianti kariuomenė; 3. TSRS ginkluotųjų pajėgų aukščiausias operatyvinis strateginis junginys karo veiksmų teatre, susidedantis iš kelių armijų; 4. jungtinės visuomenės jėgos bendriems veiksmams, pvz., liaudies Δ; masinių veiksmų veiklos sritis; 5. fiz. bangos Δ — vienodų bangos fazių paviršius, ribojantis tą aplinkos dalį, kurioje dar nėra virpesių; 6. meteor. skirtingų oro masių pereinamoji zona, jų sąlyginis skiriamasis paviršius; atmosferos Δ.

Frontininkas

fròntininkas, fronto karys.

Frontispisas

frontispisas [pranc. frontispice < lot. frons (kilm. frontis) — kakta + aspicio — žiūriu], knygos lapas su piešiniu ar raižiniu, įdėtas prieš titulinį lapą.

Frontitas

frontitas [lot. frons (kilm. frontis) — kakta], kaktinio ančio (sinuso) uždegimas.