Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kolateralės

kolaterãlės [lot. collateralis — esantis iš šono], anat. šoninės, aplinkinės kraujagyslės arba limfagyslės, kuriomis kraujas arba limfa teka, pasunkėjus arba nutrūkus tekėjimui pagr. kamienais.

Kilogrammetras

kilogrammètras [↗ kilogram(as) + ↗ metras], kgf • m, MKGfS vienetų sistemos (pagr. vienetai: metras, jėgos kilogramas, sekundė) darbo (energijos) vienetas; 1 kgf • m = 9,806 65 J (džaulio).

Intonacija

intonãcij‖a [lot. intono — garsiai tariu]: 1. lingv. melodinė ir dinaminė frazės (platesne reikšme — kalbos) struktūra; ~os fonetiniai požymiai: frazės dėmenų pagr. tonas, intensyvumas, trukmė, kartais ir balso tembras; žodžių Δ — žodžio tarimo būdas ir tonas, išreiškiantys kalbėtojo jausmą, pažiūrą į kalbamąjį objektą; sakinių Δ — ritminė melodinė sakinio sandara (klausiamoji, šaukiamoji, pasakojamoji Δ); 2. muz. minties išraiška įv. aukščio garsais; 3. balsu ar muz. instrumentu be fiksuoto garso aukščio išgaunamų garsų ir intervalų tikslumas.

Inerta

inertà [< lot. inertia], i, MKGfS (pagr. vienetai: metras, jėgos kilogramas, sekundė) vienetų sistemos (dabar nebevartojamos) masės vienetas; 1 i = 9,806 65 kg.

Induktorius

indùktorius [lot. inductor — žadintojas]: 1. ranka sukamas kintamosios srovės generatorius; vart. kaip vietinio maitinimo telefono aparatų ir komutatorių šaukimo įtampos šaltinis; 2. el. mašinos dalis, kurioje sukuriamas pagr. magn. srautas: 3. įtaisas elektrai laidiems kūnams kaitinti, panaudojant elektromagnetinę indukciją.

Humanizmas

humanizmas [pranc. humanisme]: 1. pažiūrų sistema, žmogų laikanti pagr. vertybe, jo gerovę — socialinių institutų vertinimo kriterijumi, o lygybę, teisingumą, žmogiškumą — trokštamais žmonių santykių principais; socialistinis Δ — K. Markso ir F. Engelso sukurta filos. koncepcija, kritikuojanti kapit. santykių sukurtą žmonių susvetimėjimą ir nurodanti būdus sukurti tokius visuomeninius santykius, kurie leistų visokeriopai ugdyti asmenybę; 2. renesanso epochos pasaulėžiūra, pabrėžianti žmogaus vertingumą, jo proto galimybes; priešiška vid. amžių asketizmui.

Heksatilis

heksãtilis [↗ heksa… + gr. stylos — kolona], sen. graikų šventykla su 6 kolonomis pagr. fasade.

Harmonika

harmònika [gr. harmonikos — darnus]: 1. mat. sinuso (arba kosinuso) pavidalo periodinė funkcija; 2. fiz. sudėtingo neperiodinio virpesio dedamoji, kurios dažnis yra pagr. dažnio kartotinis.

Gilbertas

gilbertas [pagal anglų fiziko V. Gilberto (Gilbert) pavardę], Gb, CGSM (pagr. vienetai: centimetras, gramas, sekundė, magn. konstanta) ir Gauso (pagr. vienetai: centimetras, gramas, sekundė, el. ir magn. konstantos) vienetų sistemų magnetovaros jėgos vienetas; 1 Gb ≈ 0,8 A (ampero).

Gazelė

gazèlė1 [persų k. gazal < arab. gazal], Rytų tautų lyrikos žanras — eilėraštis, sudarytas iš tuo pačiu rimu susietų dvieilių strofų (beitų); pagr. tema — nelaiminga meilė.

Puslapis 6 iš 812345678