Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Dimensija

dimeñsija [lot. dimensio — matmuo]: 1. matmuo, dydis, tūris; 2. fiz. formulė, rodanti fiz. dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagr. dydžiais; Δ nėra tapati fiz. dydžio vienetui.

Digresija

digrèsija [lot. digressio — nutolimas, pasitraukimas]: 1. nukrypimas, nutolimas; 2. epinio lit. kūrinio kompozicijos elementas — nutolimas nuo pagr. temos, pasakojimo objekto; į pasakojimą įterpti autoriaus samprotavimai, tiesiogiai reiškiami jo jausmai.

Determinantas

determinántas [lot. determinans (kilm. determinantis) — apibrėžiantis]: 1. veiksnys, ką nors sąlygojantis; 2. mat. tam tikras reiškinys, pvz., kvadratinės matricos Δ (visų galimų sandaugų, gautų, parenkant po 1 dauginamąjį iš matricos kiekvienos eilutės ir stulpelio, algebrinė suma); 3. lingv. žodžio arba žodžių junginio priklausomasis dėmuo, apibūdinantis pagr. dėmenį, pvz., pažyminys žodžių junginyje „žemės paviršius”; 4. ↗ determinatyvas(1).

Derivacija

derivãcija [lot. derivatio—nuvedimas, nukreipimas]: 1. hidrotechnikoje — vandens nukreipimas nuo pagr. vagos, tvenkinio arba kito vandens telkinio, kad hidroelektrinėje padidėtų slėgio aukštis arba siurblinėje sumažėtų kėlimo aukštis; 2. sviedinio (kulkos) nukrypimas į šoną nuo šaudymo plokštumos dėl sviedinio sukimosi, oro pasipriešinimo ir Žemės traukos; 3. lingv. vedyba — žodžių darybos būdas; Δ apima sufiksaciją, prefiksaciją ir paradigmaciją.

Blickrigas

blickrigas [vok. Blitzkrieg — žaibo karas], Vokietijos „žaibo karo” teorija (XX a. pr.), aiškinanti, kad pergalę galima laimėti staigiu puolimu, priešui nespėjus sutelkti pagr. jėgų.

Bijas

bijas [pagal pranc. fiziko Ž. B. Bijo (Biot) pavardę], Bi, CGSBi vienetų sistemos (pagr. vienetai: centimetras, gramas, sekundė, bijas) el. srovės stiprumo vienetas; 1 Bi = 10 A (amperų).

Avangardas

avangãrdas [pranc. avant-garde — priekinė sauga]: 1. kariuomenės dalinys, siunčiamas į priekį tam tikru nuotoliu nuo pagr. jėgų ir saugantis jas nuo netikėto puolimo; 2*. pažangiausia, esanti kitų priekyje, klasės, visuomenės dalis, aktyviausi, kovingiausi sąjūdžio, judėjimo dalyviai.

Ariergardas

ariergárdas [pranc. arrière — užpakalinė dalis +garde — apsauga], kariuomenės dalinys (žygio sauga), iš užpakalio saugantis nuo fronto į užnugarį žygiuojančias pagr. jėgas.

Aorta

aòrta [gr. aortē], žmogaus, stuburinių ir kai kurių bestuburių gyvūnų pagr. arterija; ja (ir jos šakomis) teka arterinis kraujas iš širdies į kt. organus ir audinius.

Akompanimentas

akompanimeñtas [pranc. accompagnement — lydėjimas], muz. kūrinio dalis, skirta pritarti pagr. balsui (solistui, ansambliui); akompanuojama dažn. fortepijonu (pianinu), kai kada kt. muz. instrumentais, jų ansambliais.

Puslapis 8 iš 812345678