Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kaudalinis

kaudãlinis [lot. cauda — uodega], anat. uodeginis, esantis arčiau kūno uodegos.

Kardialinis

kardiãlinis [lot. cardialis < gr. kardia — širdis], anat. širdinis.

Kapsulė

kãpsulė [pranc. capsule < lot. capsula — dėžutė], apvalkalas: 1. anat. plėvelė arba maišelis, gaubiantis žmogaus ir gyvūnų organus arba jų dalis, pvz., sąnario Δ, inksto riebalinė ir skaidulinė Δ, t. p. patologinius auglius (audinyje įsikerojusius parazitus, svetimkūnius); 2. kai kurių bakterijų ląstelių apvalkalėlis; susidaro iš gleivių, kurias išskiria bakterijos ląstelės sienelė; saugo bakteriją nuo nepalankių sąlygų; 3. apvalkalėlis, į kurį įdaromi nemalonaus kvapo ar skonio vaistai; daromas iš krakmolo arba želatinos; virškinamajame trakte ištirpsta; 4. tam tikras apvalkalas, indas, pvz., šovinio Δ (indelis su smūgiui, slėgiui, kibirkščiai jautria sprogstamąja medžiaga); 5. JAV — erdvėlaivio, raketos nuleidžiamasis aparatas.

Formacija

formãcija [lot. formatio — pavidalo suteikimas, kūrimas]: 1. darinys, tam tikra visuomenės ist. raidos stadija, pakopa, pvz., feodalizmas; 2. geol. uolienų kompleksas, tam tikromis tektoninėmis sąlygomis susidaręs dideliame plote per vieną ilgą geol. laikotarpį; 3. anat. darinys, tam tikra struktūra, pvz., tinklinė Δ.

Fleksorius

flèksorius [lot. flexor — lenkėjas], anat. lenkiamasis raumuo.

Fleksūra

fleksūrà [lot. flexura — linkis]: 1. anat. linkis, pvz., žarnos Δ; 2. Žemės plutos sluoksnių pinoto išlinkimas; dažn. vertikalusis.

Fibrilės

fibrilės [lot. fibrilla — skaidulėlė], skaidulėlės: 1. anat. nervinių, raumeninių ir kai kurių kitų ląstelių arba tarpląstelinės medžiagos skaidulėlės, pvz., neurofibrilės, miofibrilės; 2. bot. trumpos siūliškos išaugos kai kurių kerpių gniužulo paviršiuje.

Epitelis

epitèlis [↗ epi… + gr. thēlē — spenys]: 1. anat. dengiamasis audinys; dengia žmogaus ir gyvūnų odos paviršių, iškloja su išore susisiekiančias kūno vidaus ertmes; 2. augalų gemalo siurbiamasis audinys; 3. liaukinės ląstelės, išklojančios augalų sakotakius; 4. bot. vidinis dulkializdžio ir sėklapradžio branduolėlio ląstelių sluoksnis.

Ependima

ependimà [gr. ependyma — viršutinė danga], anat. plona plėvelė, išklojanti galvos smegenų skilvelius ir nugaros smegenų centr. kanalą.

Epidermis

epidèrmis [↗ epi… + gr. derma — oda]; 1. anat. žmogaus ir stuburinių gyvūnų paviršinis odos sluoksnis; 2. bot. aukštesniųjų augalų antžeminių organų išorinis dengiamasis audinys.

Puslapis 4 iš 71234567