Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Emalis

emãlis [pranc. émail]: 1. kieta, degimu sutvirtinta skaidraus, matinio arba spalvoto stiklo danga metalo, stiklo dirbinių paviršiuje; puošia juos arba saugo nuo išorės poveikio; 2. į glazūrą panaši, bet mažesnio už ją tankio keraminių dirbinių danga; 3. anat. audinys, dengiantis danties vainiką ir iš dalies kaklelį; kiečiausias organizme.

Ekstenzorius

eksteñzorius [lot. extensor — ištempiantis], anat. tiesiamasis raumuo; atitiesia kūno dalį.

Ekskavacija

ekskavãcija [lot. excavatio — išskaptavimas, išduobimas]: 1. ksb. uolienos, grunto, durpių išėmimas arba iškasimas; 2. anat. įdubimas, pvz., pūslinė gimdos kišenė.

Dorsalinis

dorsãlinis [lot. dorsalis < dorsum — nugara]: 1. lingv. Δ priebalsis — priebalsis, kurį tariant veikia liežuvio nugarėlė; 2. anat. nugarinis, pvz., Δ pelekas.

Distalinis

distãlinis [lot. dist(antia) — atstumas + (centr)alis — centrinis], anat. tolimasis, esantis toliau nuo kūno centro arba vidurio linijos.

Desmografija

desmogrãfija [desmos + ↗ …grafija], anat. raiščių aprašymas.

Dermatografija

dermatogrãfija [↗ dermato… + ↗ …grafija], odos anat. aprašymas.

Chorda

chòrda [gr. chordē — styga]: 1. mat. psn. styga — tiesės atkarpa, jungianti du kreivės (paviršiaus) taškus ir nekertanti tos kreivės (paviršiaus); 2. anat. nugaros styga — chordinių gyvūnų ašinio skeleto pradmuo.

Choanos

choãnos [gr. choanē — piltuvėlis], anat. angos, jungiančios nosies ertmę su nosiarykle.

Cerebrinis

cerebrinis [lot. cerebrum — smegenys], anat. smegeninis, susijęs su galvos smegenimis.