|
-> emãlis [pranc. émail]: 1. kieta, degimu sutvirtinta skaidraus, matinio arba spalvoto stiklo danga metalo, stiklo dirbinių paviršiuje; puošia juos arba saugo nuo išorės poveikio; 2. į glazūrą panaši, bet mažesnio už ją tankio keraminių dirbinių danga; 3. anat. audinys, dengiantis danties vainiką ir iš dalies kaklelį; kiečiausias organizme.
eksteñzorius [lot. extensor — ištempiantis], anat. tiesiamasis raumuo; atitiesia kūno dalį.
ekskavãcija [lot. excavatio — išskaptavimas, išduobimas]: 1. ksb. uolienos, grunto, durpių išėmimas arba iškasimas; 2. anat. įdubimas, pvz., pūslinė gimdos kišenė.
dorsãlinis [lot. dorsalis < dorsum — nugara]: 1. lingv. Δ priebalsis — priebalsis, kurį tariant veikia liežuvio nugarėlė; 2. anat. nugarinis, pvz., Δ pelekas.
-> distãlinis [lot. dist(antia) — atstumas + (centr)alis — centrinis], anat. tolimasis, esantis toliau nuo kūno centro arba vidurio linijos.
desmogrãfija [desmos + ↗ …grafija], anat. raiščių aprašymas.
dermatogrãfija [↗ dermato… + ↗ …grafija], odos anat. aprašymas.
chòrda [gr. chordē — styga]: 1. mat. psn. styga — tiesės atkarpa, jungianti du kreivės (paviršiaus) taškus ir nekertanti tos kreivės (paviršiaus); 2. anat. nugaros styga — chordinių gyvūnų ašinio skeleto pradmuo.
choãnos [gr. choanē — piltuvėlis], anat. angos, jungiančios nosies ertmę su nosiarykle.
-> cerebrinis [lot. cerebrum — smegenys], anat. smegeninis, susijęs su galvos smegenimis.
|
|
Naujausi komentarai