Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Cerebrospinalinis

cerebrospinãlinis [cerebrum + lot. spinalis — stuburinis], anat. susijęs su galvos ir nugaros smegenimis, pvz., Δ meningitas.

Bursa

bùrsa [lot. piniginė, kasa, fondas]: 1. vid. amžių bendrabutis neturtingiems, valstybės ar labdarių išlaikomiems universiteto studentams; 2. XVIII—XIX a. I pusės Rusijoje — dvasininkų seminarijos bendrabutis; 3. anat. sąnario tepalinis maišelis; pilnas tąsaus skysčio, atsiveria į sąnario ertmę

Atlantas

atlántas [↗ Atlantas]: 1. anat. pirmasis kaklo slankstelis, susinėręs su kaukolės pakauškauliu ir antruoju kaklo slanksteliu; 2. vyro pavidalo vertikali atrama, laikanti perdangą.

Artikuliacija

artikuliãcija [lot. articulo — aiškiai tariu; skaidau]: 1. kalbos padargų (liežuvio, lūpų, minkštojo gomurio, balso stygų) padėtis ir judesiai, tariant kalbos garsus; 2. muz. garsų formavimo būdas dainuojant arba grojant, pvz., staccato, legato; 3. anat. sąnarys.

Arterija

artèrija [gr. artēria — kvėpavimo kanalas]: 1. anat. kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies; 2*. svarbus susisiekimo kelias (automobilių kelias, geležinkelio linija, laivybinė upė).

Aponeurozė

aponeuròzė [↗ apo… + gr. neuron — sausgyslė], anat.: 1. sausplėvė — plati blizganti jungiamojo audinio plokštelė, kuria raumenys prisitvirtina prie kaulų; 2. standžios fascijos, esančios po žmogaus plaštakų, pėdų ir galvos plaukuotosios dalies oda.

Apofizė

apòfizė [gr. apophysis]: 1. atauga, atšaka, pastorėjimas; 2. anat. kaulo atauga, išsikišimas; 3. geol. gyslinė atšaka į aplinkines uolienas nuo magminės uolienos arba rūdos telkinio (gyslos, štoko ir kt.).

Apendiksas

apeñdiksas [lot. appendix — priedėlis]: 1. anat. aklosios žarnos kirmėlinė atauga; 2. organo atauga; karulys; 3. techn. rankovės pavidalo atšaka, kuria apačioje baigiasi dirižablis arba aerostatas; naud. apvalkalui pripildyti dujų arba jų pertekliui išleisti skridimo metu; 4. priedas prie knygos ar sutarties.

Apikalinis

apikãlini‖is [lot. apex (kilm. apicis) —viršūnė]: 1. lingv. tariamas liežuvio galiuku paliečiant viršutinius dantis arba alveoles, pvz., anglų k. „d”, „t” yra ~ai garsai; 2. anat. viršūninis, nukreiptas aukštyn.

Antagonistai

antagonistai [gr. priešininkai, varžovai]: 1. biol. mikroorganizmai, gaminantys medžiagas, slopinančias kt. mikroorganizmų augimą, dauginimąsi ar net žudančias juos; 2. anat. raumenys, veikiantys priešinga kryptimi kitų raumenų atžvilgiu, pvz., lenkiantysis ir tiesiantysis raumenys yra Δ.

Puslapis 6 iš 71234567