Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Monumentas

monumeñtas [lot. monumentum — paminklas], monumentalus reikšmingo ist. įvykio arba asmens paminklas (archit. statinys, skulptūra).

Modulis

mòdulis [lot. modalus — matas]: 1. archit. santykinis matavimo vienetas, vart. pastato visumos ir jo dalių dydžiui bei proporcijoms nustatyti; 2. techn. kokio nors svarbaus koeficiento arba dydžio pavadinimas, pvz., tamprumo Δ, krumpliaračio Δ; 3. skaitinė charakteristika, pvz., kompleksinio skaičiaus z = (x, y) Δ (skaičius ), logaritmų sistemos Δ (pastovus daugiklis, iš kurio, padauginus vienos sistemos logaritmus, gaunami kitos sistemos logaritmai); 4. funkcinis mazgas — unifikuotas elektroninio įtaiso mazgas (arba jo dalis), atliekantis tam tikrą funkciją.

Memorialas

memoriãlas [lot. memorialis — atmintinas]: 1. užrašai, dienoraštis; 2. archit. statinys; ansamblis arba kompleksas reikšmingam įvykiui (dažn. tragiškam) ar asmeniui atminti; 3. sprt. varžybos žymiam sportininkui, sporto ir visuomenės veikėjui atminti.

Kultūra

kultūrà [lot. cultura — apdirbimas, ugdymas, auklėjimas, lavinimas, tobulinimas, vystymas, garbinimas]: 1. žmogaus bei visuomenės veiklos produktai, jos formos ir sistemos, kurių funkcionavimas leidžia kurti, panaudoti ir perteikti materialines ir dvasines vertybes; 2. tobulumo laipsnis, pasiektas kurioje nors mokslo ar veiklos srityje; išprusimas; 3. auginamas, kultivuojamas augalas; 4. biol. ląstelių, audinių, nedidelių organų arba jų dalių, paimtų iš žmogaus, gyvūnų arba augalų organizmo, išlaikymas ir auginimas specialiose mitybinėse terpėse; 5. archeologinė Δ — grupė vieno laikotarpio tos pačios teritorijos archit. paminklų, kurie turi bendrų būdingų bruožų, pvz., Halštato Δ.

Krištolas

krištolas [gr. krystallos — ledas; kalnų krištolas]: 1. stiklas, kurio sudėtyje yra daug švino oksido arba bario oksido; gražiai blizga, skamba, stipriau negu paprastasis stiklas laužia šviesą; iš jo daromi papuošalai, indai (taurės, vazos, lėkštės), sietynai, archit. detalės; 2. gaminiai iš tokio stiklo.

Krabas

krãbas [vok. Krabbe], archit. pumpuras — pumpuro (kai kada stilizuoto lapo) pavidalo dekoratyvinis gotikinės architektūros elementas (puošia kolonų kapitelius, bazes, kt. archit. elementų briaunas).

Interkolumnijus

interkolùmniumas [lot. intercolumnium], archit. tarpas tarp 2 kolonų.

Impostas

impòstas [it. imposta< lot. impos(i)tus — uždėtas]: 1. archit. detalė — profiliuotas akmens blokas ant sienos arba kolonos arkai atremti; 2. skersstaktis — horizontalus arba vertikalus elementas, dalijantis durų, lango angą arba atskiriantis dvi viena šalia kitos esančias angas.

Groteskas

grotèskas [pranc. grotesque < it. grottesco — keistas, įmantrus]: 1. meninio vaizdavimo būdas, pagrįstas šiurpiu, alogišku realybės ir fantastikos, išminties ir absurdo derinimu; 2. ornamentas, sudarytas iš susipynusių fantastinių augalų, žmonių ir gyvūnų figūrų, archit. elementų, vazų; 3. šriftas, kurio raidžių linijos vienodo storio.

Fustas

fùstas [it. fusto — stiebas, kamienas], archit. vertikalioji kolonos dalis, liemuo.