Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Polius

põlius [lot. polus < gr. polos — Žemės ir dangaus ašis]: 1. geogr. ašigalis; 2. astr. Žemės ir dangaus sferos sukimosi ašies susikirtimo su Žemės paviršiumi arba dangaus sfera taškas; 3. vienas el. srovės šaltinio, elektroninio, joninio prietaiso, elektrotechnikos įrenginio elektrodų arba magneto galų; 4. geom. pastovus erdvės (plokštumos) taškas, su kuriuo susijęs radiusas-vektorius ir polinės koordinatės; 5. geom. taškas, kurį II eilės kreivė tam tikru būdu sieja su poliare (2); 6*. visiška priešybė.

Polodija

polòdija [gr. polos — ašis, polius], astr. Žemės sukimosi ašies ir Žemės paviršiaus susikirtimo tam tikrais momentais taškų visuma (Žemės akimirkinio ašigalio trajektorija).

Plerionas

pleriònas [gr. plērēs — pilnas, pripildytas], astr. po supernovos sprogimo susidaręs tankus dujų ūkas, spinduliuojantis visu savo tūriu.

Planetesimalės

planetesimãl‖ės [angl. planetesimal < planet — planeta + (infinti) esimal — nykstamas dydis], astr. hipotetinės kietos dalelės; manoma, kad iš daug ~ių galėjo susidaryti planetos.

Perturbacija

perturbãcija [lot. perturbatio — suirimas, sąmyšis]: 1. trikdymas — bet kuris poveikis, šiek tiek pakeičiantis fizikinės sistemos reiškinių vyksmo pobūdį; 2. astr. kosm. kūnų judėjimo trikdymas, kurį sukelia kt. kūnai.

Periodas

periòdas [gr. periodos — apėjimas, judėjimas ratu], laikotarpis, pasikartojantis procesas ir jo trukmė; raidos tarpsnis, turintis būdingų bruožų, skiriančių jį nuo kitų tarpsnių; pasikartojančių objektų grupė: 1. astr. laiko tarpas, per kurį pasikartoja periodinio proceso, pvz., planetos arba palydovo sukimosi apie ašį, visos fazės; 2. geol. Žemės ir org. pasaulio vystymosi etapas; geochronologinės skalės vienetas; 3. kurio nors pasikartojančio vyksmo trukmė, pvz., virpesių periodas — laiko tarpas tarp dviejų viena po kitos einančių sistemos būsenų, kai pasikartoja visos kintančio dydžio reikšmės; 4. lingv. sudėtingas išbaigto turinio ir formos sakinys, prasminiu ir ritminiu intonaciniu atžvilgiu sudėtas iš dviejų priešpriešą sudarančių dalių — kylančios ir krintančios; 5. mažiausia muz. forma; apima 2, kai kada 3 ar daugiau muz. sakinių; būna savarankiškas arba stambesnės muz. formos dalis; 6. mat. periodinės trupmenos Δ — pasikartojanti skaitmenų grupė; periodinės funkcijos Δ — skaičius, kurio kartotiniais keičiant argumento reikšmę, funkcijos reikšmės nekinta.

Penumbra

penumbrà [lot. pusšešėlis], astr. pusiau tamsi sritis (ratas) apie tamsią Saulės dėmės centr. dalį (umbrą).

Pekuliarinis

pekuliãrin‖is [lot. peculiaris — ypatingas, nuosavas], astr. savitas, ypatingas, pvz., ~ė žvaigždė (jos spektre yra intensyvių kai kurių chem. elementų linijų).

Pasažinis

pasãžinis [↗ pasažas], astr. susijęs su dangaus dienovidiniu, pvz., Δ instrumentas (prietaisas šviesulių perėjimo per dangaus dienovidinį momentui nustatyti).

Paralaksas

paralãksas [gr. parallaxis — nuokrypa]: 1. regimasis daikto vietos pokytis dėl stebėtojo akies poslinkio; 2. astr. kosm. kūno (planetos, žvaigždės) padėties dangaus sferoje kampinis poslinkis dėl stebėtojo vietos kitimo.

Puslapis 4 iš 1212345678910...Paskutinis »