Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kolapsas

kolãpsas [lot. collapsus — nusilpęs, subliūškęs]: 1. med. ūminis kraujagyslių funkcijos nepakankamumas; 2. med. organo subliūškimas, pvz., plaučių Δ; 3. astr. labai staigus žvaigždės traukimasis.

Kernas

kèrnas [vok. Kern — šerdis]: 1. koloniniu gręžimu išgręžtas cilindrinis uolienos stulpelis, iš kurio nustatomos jos savybės; 2. astr. galaktikos branduolio centr. dalis, turinti daugiausia žvaigždžių.

Kaverna

kavèrna [lot. caverna — urvas, ertmė]: 1. ertmė, kuri atsiranda organe, patologiniam procesui suardžius jo audinį, pvz., plaučių Δ; 2. astr. beveik bemedžiagė (be žvaigždžių ir kosminių ūkų) ertmė tarpžvaigždinėje erdvėje.

Kaldera

kalderà [isp. caldera — didelis katilas]: 1. geol. plati stačiašlaitė dauba vulkano viršūnėje, susidariusi, sprogus užsikimšusiai vulkano stemplei arba yrant vulkaną sudarančioms uolienoms; 2. astr. žiedinis Marso kraterio duburys, kurio centre kyšo jaunesnis krateris.

Ineksas

inèksas, astr. periodas (10 571,95 d), kuriam praėjus kartojasi Saulės ir Mėnulio užtemimai.

Imersija

imèrsija [lot. immersio — panardinimas]: 1. panardinimas į skystį (ppr. į vandenį); 2. astr. kosm. objekto užtemdymas, kitaip ↗ okultacija.

Horizontas

horizòntas [gr. horizōn (kilm. horizontos) — atribojantis]: 1. akiratis; 2. astr. svorio krypčiai statmenos plokštumos (horizonto plokštumos) ir dangaus sferos susikirtimo linija; 3. geol. uolienų sluoksnis ar kelių sluoksnių kompleksas, susidedantis iš keleto vienodo amžiaus svitų arba vienodo amžiaus skirtingų facijų uolienų; regioninis stratigrafinis vienetas; 4. ksb. viename lygyje esančių horizontalių kasinių visuma; 5. upių, ežerų ir jūrų vandens lygis, aukštis; vandens Δ; 6*. žinių, idėjų, galimybių ir veikimo platumas, perspektyvos.

Hemisfera

hemisferà [↗ hemi… + ↗ sfera], astr. dangaus sferos, Žemės ar kt. planetos vienas pusrutulių.

Heliografinis

heliogrãfin‖is [↗ heliografas], astr. susijęs su Saulės paviršiaus įv. vietų padėties nusakymu, pvz., ~ės koordinatės (Saulės paviršiaus koordinatės).

Halas

hãlas [gr. haiōs — ratas]: 1. optinis atmosferos reiškinys — balti arba vaivorykštiniai šviesos ratilai, juostos, lankai, dėmės aplink Saulę ir Mėnulį, susidarantys dėl šviesos spindulių lūžimo ar atspindžio nuo debesų ledo kristalėlių; 2. astr. diskinė arba žiedinė šviesi dėmė aplink kometą; 3. astr. kamuolinių žvaigždžių spiečių, trumpaperiodžių Lyros RR tipo žvaigždžių, subnykštukių rutulinė sistema aplink spiralinę galaktiką.