|
-> prelãtas [lot. praelatus — turintis pirmenybę, paskirtas viršininku, vyresniuoju]: 1. katalikų ir kai kurių protestantų bažnyčių dvasininkas, einantis aukščiausias bažn. pareigas (patriarchas, arkivyskupas, metropolitas, vyskupas); 2. aukšto rango katalikų dvasininkų garbės arba ypatingas teises teikiantis titulas; 3. katalikų dvasininkas, valdantis iš vyskupijos išskirtą ir vyskupui nepavaldžią teritoriją.
patrològija [gr. patēr (kilm. patros) — tėvas + ↗ …logija], krikščionių teologijos skyrius, tiriantis bažn. tėvų gyvenimą ir raštus; tų raštų rinkiniai.
pančajãtas [hindi k. panjčājat < skr. panjča — penki], Indijoje — taryba, vadovaujanti kastai, bažn. organizacijai, ž. ū. kooperatyvui ar kt. organizacijai; kai kuriose P. Azijos šalyse — savivaldos organas.
ordinãras1 [lot. ordinarius — eilinis, etatinis], katalikų bažnyčios pareigūnas, vykdantis tam tikroje teritorijoje bažn. jurisdikciją, ppr. vyskupas, valdantis dieceziją.
-> oficiãlas [lot. oficialis — smulkus valdininkas]: 1. sen. Romoje — valdininkas prie kurio nors aukšto ↗ magistrato (1); 2. katalikų bažnyčioje vid. amžiais — valdininkas prie vyskupo pasaulietiniams reikalams tvarkyti; bažn. teisėjas.
oficiumas [lot. officium — moralinė pareiga]: 1. bažn. pareigybė; pareigos, įeinančios į šią pareigybę; 2. brevijoriaus skaitymas; 3. maldų, kalbamų įvairiu dienos metu (dažn. bendrai), rinkinys.
nomokanònas [gr. nomokanōn < nomos — įstatymas + kanōn — taisyklė], Bizantijos kanonų teisės rinkinys, kurį sudaro imperatorių nutarimai dėl bažnyčios ir bažn. kanonai.
nihil obstat [lot.], niekas nekliudo (bažn. cenzūros formulė, reiškianti leidimą spausdinti leidinį).
mišios [lenk. msza < lot. missa — pasiųsta]: 1. katalikų, stačiatikių ir kai kurių kitų krikščionių svarbiausios pamaldos; 2. bažn. muzikos žanras; vokalinis arba vokalinis instrumentinis ciklinės formos kūrinys.
-> ministrántas [lot. ministrans (kilm. ministrantis) — (pa)tarnaujantis], bažn. berniukas, per pamaldas patarnaujantis katalikų kunigui.
|
|
Naujausi komentarai