Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Katagenezė

katagenèzė [gr. kata — prieš, žemyn + ↗ …genezė]: 1. biol. evoliucijos kryptis — regresyvus organizmų vystymasis, ppr. susijęs su perėjimu prie nejudraus arba slapto, pvz., apvalkale, gyvenimo; 2. geol. Žemės plutos nuosėdinių uolienų fiz. ir chem. kitimas žemoje temperatūroje ir žemame slėgyje.

Inversija

invèrsija [lot. inversio — apvertimas, perstatymas], apgręžimas, apvertimas, atvirkštinė tvarka: 1. stilistinė figūra — įprastinės žodžių tvarkos pakeitimas sakinyje, pvz.: „Avelės tavo juodosios /Baltoj lankelėj miega”. — S. Nėris; 2. chem. reakcija, per kurią pakinta optiškai aktyvių junginių poliarizacijos plokštumos sukimo kryptis; 3. biol. chromosomos struktūros pakitimas, atsiradęs dėl to, kad vienas kuris nors jos segmentų pasisuko 180°; 4. algebroje — netvarka — dviejų kėlinio (kėliniai — elementų grupės, kurios skiriasi tik elementų eile) elementų tarpusavio padėtis, nesutampanti su tų elementų normalia tvarka; 5. mat. abipus vienareikšmis plokštumos (erdvės) atvaizdis joje pačioje turimo apskritimo O(r) (sferos) atžvilgiu, kai kiekvieną plokštumos (erdvės) tašką P atitinka taškas P1, esantis ant spindulio OP, ir yra patenkinta sąlyga OP•OP = r2; 6. fiz. apgrąža; erdvės Δ — įvykių erdvinių stačiakampių koordinačių pakeitimas priešingo ženklo koordinatėmis; 7. med. iškrypimas, pvz., seksualinė Δ (homoseksualizmas); 8. pozityvinio fot. atvaizdo gavimas, aplenkiant negatyvinį; 9. unarinė log. operaciją, kurios rezultato reikšmė yra priešinga operando reikšmei; 10. polifoninėje muzikoje — vienas femos plėtojimo būdų; motyvas ar tema kartojami, keičiant intervalų kryptį.

Instinktas

instinktas [lot. instinctus — raginimas, paskatinimas]: 1. biol. įgimta elgesio forma — visuma nesąlyginių refleksų, kuriuos sukelia atitinkami išorės arba vidaus dirgikliai; 2*. numanymas, nuojauta, potraukis.

Imunitetas

imunitètas [lot. immunitas (kilm. immunitatis) — laisvumas nuo prievolių]: 1. Europos stambiųjų žemvaldžių privilegijos vid. amžiais; 2. kai kurių bendrųjų įstatymų netaikymas ypatingą padėtį valstybėje užimantiems asmenims, pvz., diplomatinis Δ; 3. biol. organizmo neimlumas infekciniams bei neinfekciniams veiksniams ir medžiagoms, turinčioms antigeninių savybių.

Homotransplantacija

homotransplantãcija [↗ homo… + ↗ transplantacija], individo audinių arba organų persodinimas tos pačios biol. rūšies individui.

Homotipija

homotipija [↗ homo… + ↗ …tipija], biol. simetrinių organų, pvz., dešiniosios ir kairiosios rankos panašumas.

Homoplastika

homoplãstika [↗ homo… + ↗ plastika], plastinės chirurgijos metodas: organams ir audiniams atkurti naudojami tos pačios biol. rūšies donoro audiniai.

Homogamija

homogãmija [homo… + ↗ …gamija]: 1. biol. procesas: vyriškieji ir moteriškieji individai palikuonims perduoda vienodus genus arba jų rinkinius; 2. dvilyčio augalo vyriškųjų ir moteriškųjų lyties organų subrendimas vienu laiku.

Homologija

homològij‖a [gr. homologia — atitikimas]: 1. mat. toks projektyvinės plokštumos abipusis vienareikšmis atvaizdis į tą pačią plokštumą, kad tieses atitinka tiesės, o lieka nekintami tik 1 taškas (~os centras) ir 1 tiesė ( ~os ašis); 2. topologijoje — uždaros paviršiaus kreivės savybė riboti kurią nors to paviršiaus dalį; 3. biol. organų, turinčių bendrą sandaros planą, išsivystančių iš panašių užuomazgų, bet atliekančių skirtingas funkcijas, panašumas.

Hipotoninis

hipotòninis [↗ hipotonija], biol. turintis sumažėjusį spaudimą; Δ tirpalas — tirpalas, kurio osmosinis slėgis mažesnis už ląstelės vidaus osmosinį slėgį.