|
-> koncentrãcija [angl. concentration < lot. com — su, kartu + centrum — centras]: 1. sukaupimas, sutelkimas, sutirštinimas; 2. chem. fiz. chem. sistemos (mišinio, tirpalo, lydalo) vieno komponento kiekio ir sistemos tūrio arba komponento masės ir sistemos tūrio santykis; 3. fiz. sistemos dalelių skaičiaus ir tūrio santykis; 4. ksb. naudingosios iškasenos vertingo komponento sukaupimas (sodrinimas), kad techniškai būtų įmanoma ir ekonomiškai apsimokėtų naudingąją iškaseną toliau apdirbti; 5. fiziol. jaudinimo arba slopinimo, anksčiau paplitusio (iradiacija) galvos smegenų žievėje, susitelkimas pradinio atsiradimo vietoje.
komplèksas [lot. complexus — ryšys, derinys], vienas su kitu susijusių daiktų, veiksmų, reiškinių, ypatybių visuma: 1. vienos paskirties pastatų grupė; 2. chem. grupė, sudaryta iš vieno centr. atomo ar jono (kompleksadario), susijungusio su viena arba keliomis molekulėmis, jonais ar radikalais (ligandais); 3. psichoanalizėje — troškimai, motyvai, prisiminimai, nuslopinti ir išstumti į pasąmonę ir, pačiai asmenybei nesuvokiant, darantys poveikį jos elgesiui.
komparãtorius [lot. comparator — lygintojas], matavimo priemonė, kuria matuojamasis dydis lyginamas su etalonu: 1. metrologijoje — prietaisas ilgių matams ir matavimo prietaisų parodymams tikrinti; 2. chem. prietaisas spalvotų tirpalų spalvai palyginti; 3. astr. prietaisas, kuriuo lyginamos dvi skirtingu laiku gautos to paties dangaus sklypo fotografijos, vieną jų laikant etalonu; 4. ↗ radiokomparatorius.
kolorimètrija [lot. color — spalva + ↗ …metrija]: 1. fiz. spalvos matavimas ↗ kolorimetru (1); 2. chem. medžiagos kiekybinės sudėties nustatymo metodas, pagrįstas šviesos absorbcija tirpale.
-> kolèktorius [lot. collector — rinkėjas], įstaiga, asmuo, įtaisas, įrenginys, ką nors surenkantis į vieną vietą: 1. įstaiga, kuri ką nors komplektuoja, pvz., bibliotekų Δ (įstaiga, komplektuojanti knygas bibliotekoms papildyti); 2. asmuo, renkantis ir tvarkantis kokius nors daiktus, pavyzdžius; 3. didelio skersmens vamzdis, į kurį iš kitų (mažesnio skersmens) vamzdžių suteka skysčiai arba dujos, pvz., kanalizacijos Δ; 4. požeminė galerija kabeliams, vamzdžiams tiesti; 5. el. mašinų mechaninis dažnio keitiklis: viena nuo kitos izoliuotos varinės plokštelės, kurių kiekviena sujungta su inkaro (rotoriaus) apvijos sekcija; 6. puslaidininkinio prietaiso (dažn. tranzistoriaus) arba elektroninio vamzdžio, kartais joninio prietaiso elektrodas, surenkantis el. krūvininkus (elektronus, skyles, jonus); 7. chem. medžiaga, kurios dedama į tirpalą kitai medžiagai išskirti.
kohèzija [lot. cohaesus — surištas], sankiba — medžiagos dalelių (molekulių, atomų ar jonų) sukibimas dėl molekulių sąveikos ir chem. ryšio jėgų.
kòbaltas [vok. Kobold — kaukas, gnomas], chem. elementas Co, atom. Nr. 27; sunkusis metalas.
klatrãtai [lot. clatratus — užtvertas grotomis], chem. junginiai, susidarantys vienos medžiagos molekulėms užpildžius kitos medžiagos molekulių tuštumas.
klárkas [pagal JAV geochemiko F. V. Klarko (Clarke) pavardę], geochemijoje — skaičius, reiškiantis vidutinį chem. elemento kiekį (masės arba atomų skaičiaus procentais) kosminėje arba geocheminėje sistemoje (dažn. Žemės plutoje).
-> kiùris [pagal pranc. mokslininkų M. ir P. Kiuri (Curie) pavardę]: 1. radioaktyvus dirbtinis chem. elementas Cm, atom. Nr. 96; blizgantis metalas; 2. Ci, nesisteminis radioaktyviojo izotopo aktyvumo vienetas; 1 Ci = 3,7 • 1010Bq (bekerelių).
|
|
Naujausi komentarai