Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Jodas

jòdas [gr. joueidēs — violetinis], chem. elementas I, atom. Nr. 53; pilkai juodi blizgantys kristalai; garuoja, sudarydamas violetinius garus.

Jonitas

jonitas [↗ jonas], chem. netirpi medžiaga, turinti judrių jonų, kuriuos galima pakeisti kt. jonais.

Izotopas

izotòpas [↗ izo… + gr. topos — vieta], vienas to paties chem. elemento atomų, kurių branduoliai turi vienodą protonų skaičių, bet skirtingą neutronų ir masės skaičių.

Izotonas

izotònas [↗ izo… + gr. tonos — įtempimas], vienas chem. elemento atomų, kurių branduoliai turi vienodą neutronų, bet skirtingą protonų skaičių.

Izotermija

izotèrmija [↗ izo… + gr. thermē — šiluma, karštis], šiltakraujo (homoterminio) gyvūno kūno temperatūros pastovumas, kurį lemia fiz. ir chem. termoreguliacija.

Izomerija

izomèrija [↗ izomeras], chem. reiškinys — vienodos sudėties ir molekulinės masės junginiai turi skirtingą sandarą, skirtingas fiz. ir chem. savybes.

Izomerizacija

izomerizãcija [↗ izomeras], chem. reiškinys, kurio metu vienas izomeras virsta kitu.

Izomeras

izomèras [↗ izo… + gr. meros — dalis]: 1. chem. vienas vienodos sudėties ir molekulinės masės, bet skirtingos sandaros, skirtingų fiz. ir chem. savybių junginių; 2. fiz. vienas metastabilių radioaktyviųjų branduolių, kurie yra skirtingos energinės būsenos, bet turi vienodą atominį ir masės skaičių.

Izobarai

izobãrai [↗ izo… + gr. baros — sunkumas, svoris], chem. elementų atomai su vienodu masės skaičiumi.

Iterbis

itèrbis [pagal Švedijos vietovės Iterbiaus (Ytterby), kur buvo rastas, pavadinimą], chem. elementas Yb, atom. Nr. 70; metalas.