Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Siloksidas

siloksìdas, kvarcinio stiklo rūšis; vart. chem. indams gaminti.

Siluminas

silumìnas [↗ silicis + ↗ aliuminis], grupės lengvųjų aliuminio lydinių, turinčių silicio, magnio, mangano, geležies, kartais dar vario, cinko; atsparūs rūgštims, korozijai; vart. chem. aparatūrai, automobilių, lėktuvų sudėtingos formos detalėms gaminti.

Silicitai

silicìtai [↗ silicis], chem. ir org. kilmės nuosėdinės uolienos, susidedančios daugiausia iš chalcedono ir opalo; statybinės, izoliacinės medžiagos, adsorbentai, abrazyvai, juvelyrinių ir techn. dirbinių žaliava.

Silicis

silìcis [lot. silicium < silex (kilm. silicis) — titnagas], chem. elementas Si, atom. Nr. 14; nemetalas.

Siderofilinis

siderofìlin‖is [gr. sidēros — geležis + phileō — mėgstu], geol. panašus į geležį; ~iai elementai — chem. elementų grupė, savo geocheminėmis ypatybėmis artima geležiai.

Sensibilizacija

sensibilizãcija [↗ sensibilus], jautrinimas, jautrėjimas: 1. organizmo jautrumo kartotiniam svetimų medžiagų poveikiui padidėjimas arba padidinimas; 2. fot. medžiagų jautrumo šviesai padidinimas arba jautrios spektrinės srities praplėtimas sensibilizatoriais; 3. plokščiaspaudės formai pagaminti skirtos metalinės plokštelės paviršiaus parengtinis chem. apdorojimas.

Selenas

selènas [gr. selēnē – mėnulis], chem. elementas Se, atom. Nr. 34; nemetalas.

Segregacija

segregãcija [lot. segregatio — atskyrimas]: 1. kai kuriose burž. šalyse — negrų ir kitų spalvotųjų gyventojų atskyrimas nuo baltųjų; 2. met. tam tikras lydinio chem. sudėties netolygumas, kitaip ↗ likvacija (1).

Scintigrafija

scintigrãfija [lot. scintilla — kibirkštis, žybsnis + ↗ …grafija], chem. junginių buvimo ir judėjimo gyvo organizmo organuose tyrimo būdas, pagrįstas žymėtųjų atomų stebėjimu.

Satinas

satìnas [pranc. satin], atlasinio pynimo glotnus, blizgantis audinys iš medvilninių arba chem. pluošto verpalų; vart. suknelėms, marškiniams, pamušalams.