Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Reduktorius

redùktorius [lot. reductor — grąžintojas]: 1. mechanizmas, kuris, perduodamas sukimosi judesį, sumažina jo sukimosi dažnį ir padidina sukimo momentą; 2. įtaisas dujų arba skysčių slėgiui sumažinti ir palaikyti; 3. chem. medžiaga, atiduodanti elektronus.

Redukcija

redùkcija [lot. reductio — grąžinimas], sumažėjimas, sumažinimas, susilpnėjimas, susilpninimas, supaprastinimas, susigrąžinimas, sunykimas, pertvarkymas, apribojimas, pašalinimas: 1. kai kurių Europos monarchų žemių, kurias jie buvo atidavę stambiesiems feodalams, susigrąžinimas XVI— XVII a.; 2. chem. reakcija, per kurią medžiaga prisijungia elektronus; 3. deguonies atėmimas iš chem. junginių; 4. sudėtingo gamybinio proceso supaprastinimas; 5. kurso arba kainų kritimas biržoje; 6. dujų arba skysčio slėgio mažinimas tam tikru įtaisu (reduktoriumi); 7. chromosomų skaičiaus sumažėjimas per pusę; įvyksta ląstelės mejozinio dalijimosi metu; 8. biol. organų arba jų dalių visiškas arba dalinis sunykimas dėl funkcijos praradimo; 9. med. kūno dalies atitaisymas, kitaip ↗ repozicija; 10. lingv. garsų nykimas arba jų kiekybinis ar kokybinis susilpnėjimas, pvz., žemaičių „suk” vietoj lit. kalbos „suka”; 11. muz. kūrinio partitūros pertvarkymas mažesniam balsų arba instrumentų skaičiui.

Redoksimetrija

redoksimètrija [↗ red(akcija) + ↗ oksi(dacija) + ↗ …metrija], kiekybinės chem. analizės metodas, pagrįstas oksidacijos ir redukcijos reakcija.

Recipientas

recipieñtas [lot. recipiens (kilm. recipientis) — priimantis]: 1. chem. indas skysčiams ir dujoms imti; 2. žmogus (ligonis), kuriam perpilamas kraujas, transplantuojami audiniai ar organai.

Reaktorius

reãktorius [↗ re… + lot. actor — veikiantysis]: 1. fiz. (branduolinis Δ) —įrenginys, kuriame vyksta valdomoji sunkiųjų elementų branduolių dalijimosi arba lengvųjų elementų branduolių jungimosi (sintezės) reakcija; 2. chem. aparatas, kuriame vyksta chem. reakcija.

Reagentas

reageñtas [↗ re… + lot. agens (kilm. agentis) — veikiantis]: 1. gryna chem. medžiaga; chem. junginys arba mišinys, vart. kitoms medžiagoms atpažinti pagal būdingą reakciją; 2. chemikalas, sąveikaujantis chem. reakcijoje.

Reaguoti

reagúoti [↗ re… + lot. agere — veikti]: 1. kokiu nors būdu atsakyti į kieno nors elgesį, žodžius, atsiliepti į situacijos, įvykio poveikį; 2. sąveikauti chem. reakcijoje, chemiškai veikti.

Reakcija

reãkcija [↗ re… + lot. actio — veiksmas]: 1. veiksmas, reiškinys, procesas, atsirandantis kaip atsakas į kurį nors poveikį; atoveikis; 2. būsenos (būklės), kokybės, sudėties kitimas, dažn. staigus, pvz., branduolinė Δ, cheminė Δ; 3. mech. vienodo didumo, bet priešingos krypties jėga negu kūną veikianti jėga; 4. organizmo arba jo dalių atoveikis į vidinius ar išorinius poveikius, dirgiklius; 5. eksperimentinis tyrimas biol., chem. arba fiz. veiksniais, pvz., alerginė Δ, imuninė Δ, eritrocitų nusėdimo greičio Δ; 6. pastangos išsaugoti arba grąžinti atgyvenusią socialinę tvarką, priešinimasis visuomenės pažangai; patys pažangos priešininkai.

Radis

rãdis [lot. radius — spindulys], radioaktyvus chem. elementas Ra, atom. Nr. 88; metalas.

Radonas

radònas, radioaktyvus chem. elementas Rn, atom. Nr. 86; inertinės dujos; susidaro, skylant radžiui

Puslapis 7 iš 38« Pirmas...3456789101112...Paskutinis »