Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Chlorinas

chlorinas [rus. chlorin], polivinilo chlorido pluošto, gaminamo Tarybų Sąjungoje, prek. pavadinimas.

Cenzas

ceñz‖as [lot. census — įkainojimas, surašymas]: 1. sen. Romoje — periodinis piliečių ir jų turto surašymas; pagal ~ą piliečiai buvo priskiriami vienai iš 5 turtinių, mokestinių ir karinių kategorijų; 2. V. ir Centr. Europoje vid. amžiais — činšas, valstiečių duoklė (natūrinė arba piniginė), mokama senjorui už naudojimąsi žeme; 3. JAV, D. Britanijoje — statistinis gyventojų, pramonės, žemės ūkio, statybos, kt. ek. šakų surašymas; 4. požymių kompleksas, pagal kurį atrenkami statistikos objektai; 5. piliečio charakteristika pagal amžių, išsilavinimą, turtą; 6. būtina sąlyga (tam tikras turimas turtas, amžius, mokslas, sėslumas) naudotis teisėmis (ypač rinkti ar būti renkamam).

Centralizacija

centralizãcija [lot. centralis — vidurinis], kaupimas, telkimas į vieną vietą, centrą; valdymo, vadovavimo, ek. galios sutelkimas vienoje vietoje, nedaugelyje centr. įstaigų.

Cechas

cèchas [vok. Zeche]: 1. ist. V. Europoje feodalizmo laikais — tos pačios specialybės laisvųjų miesto amatininkų susivienijimas, saugojęs narių ek. ir polit. teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo patriciato išnaudojimo; 2. pramonės įmonės pagrindinis, gamybinis padalinys.

Buržujus

buržùjus [↗ buržua], šnek. niek. buržuazijos klasės narys, išnaudotojas.

Brigada

brigadà [pranc. brigade < it. brigata — draugija, būrys]: 1. kariuomenės junginys, sudarytas iš kelių batalionų (divizionų) arba pulkų ir spec. dalinių; 2. kariniame jūrų laivyne — vienos klasės laivų taktinis junginys; 3. ek. suvienyta arba susivienijusi žmonių grupė, atliekanti tam tikrą darbą ar užduotį.

Brigadininkas

brigãdininkas [↗ brigada]: 1. kar. laipsnis; Prancūzijoje 1667—1788 — pėstininkų ir kavalerijos brigados vadas, vėliau kavalerijos puskarininkis; Rusijoje 1722—99 — laipsnis tarp pulkininko ir generolo; Vokietijoje iki 1874 — artilerijos brigados vadas; 2. ek. gamybinės brigados vadovas.

Blokada

blokadà [angl. blockade]: 1. valstybės, jos dalies, pvz., miesto, arba valstybių grupės polit., kar., ek. izoliavimas, arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas; 2. organo arba sistemos funkcijos nutrūkimas ar nutraukimas.

Biznis

biznis [angl. business], ek. veikla, duodanti pelno; bet koks verslas.

Biuletenis

biuletènis [pranc. bulletin]: 1. trumpas oficialus pranešimas apie visuomenei svarbų įvykį arba reikalą; 2. periodinis arba tęstinis informacinis leidinys; 3. rinkimų lapelis, kuriame išspausdinta kurioje nors rinkimų apygardoje iškelto kandidato pavardė, vardas ir tėvo vardas; 4. šnek. nedarbingumo lapelis.