Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

A posteriori

a posteriori [lot. iš paskesnio]: 1. remiantis faktais; 2. filos. iš patirties, remiantis patyrimu.

Aposteriorizmas

aposteriorizmas [↗ a posteriori], filos. pažiūra, pagal kurią pažinimas tiesiogiai ar netiesiogiai turi remtis patyrimu; metodologinis empirizmas.

Apercepcija

apercèpcija [lot. ad — į, link + ↗ percepcija]: 1. psichol. stebimo objekto esmės supratimas, remiantis patyrimu ir turimomis žiniomis; 2. filos. savimonė, savo būsenos suvokimas.

Antropologija

antropològija [↗ antropo… + ↗ …logija]: 1. mokslas apie žmogų, jo kilmę, rases; 2. XX a. filos. koncepcija, siekianti pateikti vientisą žmogaus sampratą, remdamasi specialiųjų mokslų (biologijos, psichologijos, etnologijos, sociologijos ir kt.) duomenimis.

Antropologizmas

antropologizmas [↗ antropologija], filos. pažiūra, žmogaus vystymąsi aiškinanti jo biol. savybėmis, o ne socialiniu determinuotumu.

Antropocentrizmas

antropocentrizmas [↗ antropo… + lot. centrum — vidurys]: 1. požiūris, pagal kurį žmogus yra visatos centras ir tikslas; juo remiasi daugelis rel. ir filos. sistemų. 2. pasaulio aiškinimas vien tik žmogaus patyrimo požiūriu.

Antiintelektualizmas

antiintelektualizmas [↗ anti… + ↗ intelektualizmas], filos. doktrina, menkinanti proto svarbą žmogaus veiklai.

Alogizmas

alogizmas [↗ a… + gr. logismos — protas]: 1. nelogiškumas, logikos reikalavimų nepaisymas; 2. filos. pažiūra, neigianti galimybę adekvačiai pažinti tikrovę, remiantis logika ir diskursyviniu mąstymu; 3. literatūroje, teatre, cirke — logikos ryšių pažeidimas, sudarantis netikėtumo, komizmo įspūdį.

Aktualizmas

aktualizmas1 [lot. actualis — tikras, realus]: 1. filos. teorijos, daiktų pasaulį, substanciją kildinančios iš akto, tapsmo; 2. XIX a. psichol. kryptis, psichol. uždaviniu laikanti tik psichinių aktų aprašymą ir aiškinimą.

Akademija

akadèmija [gr. Akadēmia]: 1. filos. mokykla, įkurta Platono (apie 387 m. pr. m. e.) netoli Atėnų, soduose, skirtuose mitiniam didvyriui Akademui; egzistavo iki 529 m. e. m.; gr. filosofijos centras; 2. mokslo ir meno įstaigų, draugijų, aukštųjų mokyklų pavadinimas, pvz., TSRS mokslų Δ, TSRS dailės Δ, Lietuvos žemės ūkio Δ.

Puslapis 12 iš 13« Pirmas...45678910111213