Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Korpuskulė

korpùskulė [lot. corpusculum — kūnelis], fiz. labai maža dalelė.

Korespondentas

korespondeñcij‖a [lot. correspondentio < correspondeo — atsakau, pranešu]: 1. publicistikos žanras, kurio objektas yra konkretus įvykis; trumpa žinutė apie tą įvykį; 2. pašto siuntų visuma (laiškai, laikraščiai); 3. susirašinėjimas laiškais; 4. fiz. atotykis, pvz., ~os principas (atotykio principas, pagal kurį tam tikros fiz. reiškinių grupės dėsniai yra naujai atrastų bendresnių dėsnių atvejis).

Kontūras

kòntūras [pranc. contour]: 1. apybrėža — linija, apibrėžianti daikto siluetą, skirianti vieną plokštumą nuo kitos; 2. linijinis daikto vaizdas plokštumoje; 3. fiz. uždara laidininkų grandinė, pvz., virpesių Δ (el. grandinė iš induktyvumo ritės ir kondensatoriaus, kurioje galimi el. virpesiai).

Konfigūracija

konfigūrãcija [lot. configuratio — išdėstymas]: 1. išorinis vaizdas, kontūras; 2. tarp savęs susijusių daiktų išsidėstymas; 3. astr. žvaigždžių, Saulės, planetų, Mėnulio ir kt. kosm. kūnų regimoji tarpusavio padėtis dangaus sferoje; 4. fiz. atomo ar molekulės elektronų pasiskirstymas orbitalėse; 5. mat. plokštumos taškų ir tiesių sistema, pasižyminti tuo, kad per kiekvieną tašką praeina tiek pat tiesių ir kiekvienoje tiesėje yra tiek pat taškų, arba analogiška erdvės taškų, tiesių ir plokštumų sistema; 6. žodžių klasių junginys, panaudojamas automatinei sakinio analizei mašininiame vertime.

Konduktansas

konduktánsas [vok. Konduktanz], fiz. aktyvusis el. laidumas.

Koncentracija

koncentrãcija [angl. concentration < lot. com — su, kartu + centrum — centras]: 1. sukaupimas, sutelkimas, sutirštinimas; 2. chem. fiz. chem. sistemos (mišinio, tirpalo, lydalo) vieno komponento kiekio ir sistemos tūrio arba komponento masės ir sistemos tūrio santykis; 3. fiz. sistemos dalelių skaičiaus ir tūrio santykis; 4. ksb. naudingosios iškasenos vertingo komponento sukaupimas (sodrinimas), kad techniškai būtų įmanoma ir ekonomiškai apsimokėtų naudingąją iškaseną toliau apdirbti; 5. fiziol. jaudinimo arba slopinimo, anksčiau paplitusio (iradiacija) galvos smegenų žievėje, susitelkimas pradinio atsiradimo vietoje.

Kompensatorius

kompensãtorius [lot. compenso — atsveriu, išlyginu]: 1. fiz. įtaisas nedideliam optinių kelių skirtumui sudaryti arba esamam kelių skirtumui panaikinti; 2. įtaisas (silfonas, rezistorius, įvorė, sulenktas vamzdis), sumažinantis arba pašalinantis reikiamo ir faktiškai esamo dydžio skirtumą, kuris atsiranda dėl gamybos netikslumo arba išorės veiksnių.

Kolorimetrija

kolorimètrija [lot. color — spalva + ↗ …metrija]: 1. fiz. spalvos matavimas ↗ kolorimetru (1); 2. chem. medžiagos kiekybinės sudėties nustatymo metodas, pagrįstas šviesos absorbcija tirpale.

Kolimacija

kolimãcija [lot. collimatio < iškr. lot. collineo — nukreipiu tiesiai]: 1. fiz. siauro lygiagretaus spindulių (elektromagnetinių bangų) ar dalelių (atomų, elektronų ir kt.) pluošto sudarymas optiniu kolimatoriumi; 2. astr. optinio prietaiso paklaida, susidaranti dėl to, kad prietaise vamzdžio sukimosi ašis nėra tiksliai statmena jo optinei ašiai.

Klasteris

klãsteris [angl. cluster — grupelė; kekė]: 1. artimų ar gretimų muz. garsaeilio garsų sąskambis; 2. fiz. kekė, pvz., molekulių Δ (molekulių grupė, nesąveikaujanti su kita gretima tos pačios rūšies molekulių grupe).