Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Interferuoti

interferúoti [interferencija], fiz. susikloti bangoms taip, kad vienuose erdvės taškuose jos stiprėtų, o kituose silpnėtų.

Interferometrija

interferomètrija [↗ interfer(encija) + ↗ …metrija], fiz., chem. dydžių matavimas interferometru.

Interferencija

interfereñcija [↗ inter… + lot. ferens (kilm. ferentis) — nešantis]: 1. fiz. dviejų ar kelių koherentinių bangų (šviesos, garso) sudėtis; 2. anksčiau įgytų įgūdžių trukdymas naujiems įgūdžiams susidaryti mokantis; 3. slopinimas (viena funkcija, procesas slopina kitą).

Injekcija

injèkcija [lot. injectio — įmetimas, įšvirkštimas, įleidimas]: 1. vaistų tirpalo ar emulsijos nedidelio kiekio įšvirkštimas į odą, po oda, į raumenis, veną arba kūno ertmes; 2. fiz. nepusiausvirųjų krūvininkų skverbimasis per elektroninę skylinę sandūrą (elektronų — į skylinio laidumo sritį, skylių — į elektroninio laidumo sritį) arba užtvarinę metalo ir puslaidininkio sandūrą; 3. mat. abipus vienareikšmis vienos aibės atvaizdavimas kitoje aibėje arba jos poaibyje.

Induktyvumas

induktyvùmas [↗ indukcija], fiz. dydis, apibūdinantis el. grandinės savybę sukurti magn. srautą, kai ja teka el. srovė.

Implantacija

implantãcija [lot. im… (in…) — į…+ plantatio — sodinimas]: 1. med. svetimų organizmui medžiagų įsodinimas į audinius operacija; 2. med. bendras daugelio plastinių operacijų pavadinimas; 3. med. įsiskverbimas, pvz., žmogaus ir žinduolių gyvūnų gemalo įsiskverbimas į gimdos gleivinę; 4. fiz. įterpimas, pvz., jonų ar kt. dalelių, į kietą medžiagą, apšaudant ją tomis dalelėmis.

Iksas

iksas: 1. trečia nuo galo lotynų abėcėlės raidė x, kuria matematikoje ppr. žymimas nepriklausomas kintamasis (argumentas); 2. fiz. nesisteminis ilgio vienetas, vartotas atomo fizikoje; lygus 1,002 06•10-13 m.

Homocentrinis

homocentrinis [↗ homo… + ↗ centras], fiz. turintis bendrą susikirtimo tašką (židinį), pvz., Δ spindulių pluoštas.

Holonominis

holonòmin‖is [holos + gr. nomos — taisyklė, dėsnis], fiz. ~ė sistema — sistema, kurios visi ryšiai varžo sistemos taškų padėtį, bet ne greitį.

Hiperfragmentas

hiperfragmeñtas [↗ hiper… + ↗ fragmentas], fiz. hiperskeveldra, hiperbranduolys — atomo branduolys, susidedantis iš nukleonų ir hiperonų.