Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Geofizinis

geofizin‖is: 1. susijęs su Žemės plutos fiz. procesais, pvz., ~ė anomalija; 2. vaizduojantis Žemės plutos fiz. procesus, pvz., Δ žemėlapis; 3. fizikiniais metodais tiriantis Žemės plutą, pvz., ~ė žvalgyba.

Gama

gamà2 [↗ gama1]: 1. tonika pradedamas dermės laipsnių garsaeilis; 2. fiz. γ, nesisteminis masės vienetas; 1 γ = 1 μg; 3. fiz. nesisteminis magn. lauko stiprumo vienetas; 1 γ≈ 0,8 mA/m; 4. fiz. nesisteminis magn. indukcijos vienetas; 1 γ = 1 nT (nanoteslai); 5*. įv. stiprumo, įv. atspalvių būsenų, reiškinių eilė, kaita, visuma, pvz., spalvų Δ (koloritas), jausmų Δ.

Frontas

fròntas [pranc. front < lot. frons (kilm. frontis) — kakta]: 1. rikiuotės priešakinė pusė; kovai išdėstytos kariuomenės pusė, atsukta į priešą; 2. rajonas, kuriame išdėstyta veikianti kariuomenė; 3. TSRS ginkluotųjų pajėgų aukščiausias operatyvinis strateginis junginys karo veiksmų teatre, susidedantis iš kelių armijų; 4. jungtinės visuomenės jėgos bendriems veiksmams, pvz., liaudies Δ; masinių veiksmų veiklos sritis; 5. fiz. bangos Δ — vienodų bangos fazių paviršius, ribojantis tą aplinkos dalį, kurioje dar nėra virpesių; 6. meteor. skirtingų oro masių pereinamoji zona, jų sąlyginis skiriamasis paviršius; atmosferos Δ.

Fotograma

fotogramà [↗ foto… + ↗ …grama]: 1. fot. šešėlinis daikto vaizdas jautriame fot. sluoksnyje, gautas be fot. kameros; 2. fiz. techn. įvairių dydžių laikinio kitimo fot. užrašas.

Fotoelektronika

fotoelektrònika [↗ foto… + ↗ elektronika], fiz. mokslas, tiriantis ir kuriantis fotoelektroninius prietaisus.

Fotoemulsija

fotoemùlsija [↗ foto… + ↗ emulsija], fiz. fotografinė emulsija — šviesai jautri emulsija, pvz., branduolinė Δ.

Formantas

formántas [lot. formans (kilm. formantis) — sudarantis]: 1. žodžių darybos priemonė ar priemonių visuma, skirianti darinį nuo pamatinio žodžio arba sudurtinį žodį nuo pamatinių žodžių, pvz., „atkelti”, „lėktuvas”; 2. fiz. energijos susikoncentravimo sritis garso spektrogramoje, gautoje spektrografu.

Fonas

fònas1 [pranc. fond — pagrindas, pamatas]: 1. spalva arba tonas, ant kurio tapoma; 2. tolimasis paveikslo planas, prieš kurį išdėstomi artimojo plano objektai; 3. radiotechnikoje — trukdymai, girdimi kaip nepaliaujamas ūžesys, el. signalų perdavimo ir stiprinimo sistemose; 4. fiz. aplinka, terpė, kurioje kas nors vyksta ar yra, pvz., radioaktyvusis Δ (jonizuojantieji spinduliai, sklindantys ne iš tiriamojo jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinio); 5*. aplinka, kurioje kas nors vyksta.

Fokusuotė

fokusuõtė, fiz. glaudimas, pvz., elektringųjų dalelių (elektronų, jonų) pluoštų formavimas ir koncentravimas el. ir magn. laukais; šviesos srauto koncentravimas lęšiu, veidrodžiu arba optine sistema.

Fokalinis

fokãlinis [lot. focus — židinys], fiz. židinio; susijęs su židiniu.