|
-> drefas [ol. drijven — varyti; plaukti]: 1. plaukiančio laivo nukrypimas nuo kurso dėl vėjo, srovių; 2. laivo plaukimas dėl vėjo ir srovių, kai neveikia variklis; 3. laivo laikymas vietoje, kompensuojant varytuvu srovių, vėjo poveikį; 4. fiz. dalelių kryptingas slinkimas dėl lauko poveikio.
dònoras [lot. dono — dovanoju]: 1. žmogus, duodantis perpilti kitam žmogui (ligoniui) kraujo, transplantuoti audinių ar organų, pvz., odos, inkstą; 2. chem. atomas, jonas ar molekulė, chem. reakcijos metu atiduodanti elektroną ar protoną; 3. fiz. puslaidininkio kristalinės gardelės struktūros defektas.
domènas [pranc. domaine—valda]: 1. ist. vid. amžių V. Europoje — stambaus feodalo žemės valda, kuri buvo įdirbama lažinių valstiečių ir jos savininkui teikė daugiausia pajamų; 2. burž. šalyse — valstybei priklausantis turtas (žemė, miškai, kasyklos); 3. fiz. feromagnetikų savaiminio įmagnetėjimo (feromagnetinis Δ), segnetoelektrinis Δ), savaiminės poliarizacijos (segnetoelektrinis Δ), puslaidininkių skirtingo el. lauko stiprumo (elektrinis Δ) sritis.
dóleris [angl. dollar < vok. Taler — taleris]: 1. Australijos, Etiopijos (iki 1976), Fidžio, Gajanos, Jamaikos, JAV, Kanados, Liberijos, Malaizijos (iki 1976), N. Zelandijos, Zimbabvės ir kai kurių kt. šalių piniginis vienetas; 2. fiz. branduolinio reaktoriaus reaktyvumo vienetas, lygus virškritinės ir subkritinės būsenos reaktyvumų skirtumui; Δ dalijamas į 100 ↗ centų1 (2).
-> dispèrsija [lot. dispersio — išsklaidymas, išbarstymas], skaida, sklaida; iš(si)skirstymas aplinkoje į smulkias dalis; smulkesnių, skirtingų nuo pagrindinio dydžio, vidurkio, formos variantų atsiradimas, turėjimas: 1. fiz. skaida, pvz., šviesos Δ (baltos šviesos skaidymasis į spektrą, kurį sudaro skirtingos spalvos); 2. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio pasiskirstymo skaitinė charakteristika, apibūdinanti jo nuokrypį nuo vidurkio.
dimeñsija [lot. dimensio — matmuo]: 1. matmuo, dydis, tūris; 2. fiz. formulė, rodanti fiz. dydžio santykį su pasirinktos vienetų sistemos pagr. dydžiais; Δ nėra tapati fiz. dydžio vienetui.
difragúoti [↗ difrakcija], fiz. užlinkti už kliūties, nukrypti nuo tiesaus sklidimo, išsisklaidyti.
diafragmà [gr. diaphragma—pertvara]: 1. žmogaus ir kt. žinduolių raumeninė pertvara, skirianti krūtinės ertmę nuo pilvo ertmės; perdanga; 2. fiz. neskaidri optinės, elektroninės optinės sistemos (teleskopo, mikroskopo, kino ar fotografijos aparato) pertvara su anga, praleidžiančia tam tikro skerspjūvio šviesos, elektringųjų dalelių, rentgeno spindulių pluoštą.
diafragmúoti, fiz. keisti šviesos, elektringųjų dalelių, rentgeno spindulių pluošto skerspjūvį ↗ diafragma (2).
-> detèktorius [lot. detector — atidengėjas]: 1. detekcijos įtaisas; 2. fiz. techn. prietaisas ar jų sistema, naudojama objektui, spinduliavimui, chem. junginiui rasti ar registruoti, pvz., spinduliavimo Δ.
|
|
Naujausi komentarai