Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Termoelektra

termoelektrà [↗ termo… + ↗ elektra], vienalyčiame laidininke vykstantys fiz. reiškiniai, kuriuos sukelia susiję šiluminiai ir elektriniai procesai.

Termalizacija

termalizãcija [pranc. thermal < gr. termos – šiltas, karštas], fiz. neutronų sulėtinimas iki aplinkos dalelių šiluminio judėjimo energijos.

Telemetrija

telemètrija [↗ tele… + ↗ …metrija], telematavimai — fiz. dydžių matavimas per nuotolį ir rezultatų perdavimas telemechanikos priemonėmis.

Tautochronė

tautochrònė [gr. tauto — tas pats + chronos — laikas], fiz. svorio veikiamo materialaus taško svyravimo trajektorija, kai svyravimo trukmė nepriklauso nuo amplitudės.

Superpozicija

superpozicija [lot. superpositio — uždėjimas ant viršaus], fiz. su(si)dėjimas, su(si)klojimas vienas ant kito, su(si)darymas iš kelių elementų.

Sublimatas

sublimãtas [lot. sublimatus — pakeltas į viršų, išaukštintas]: 1. fiz. sublimacijos produktas; 2. chem. gyvsidabrio dichloridas; stiprūs nuodai.

Stratifikacija

stratifikãcija [lot. stratum — sluoksnis + facio — darau]: 1. vertikalusis temperatūros pasiskirstymas atmosferoje; 2. geol. kūno dalių padėtis (išsidėstymas) vertikaliajame pjūvyje, susisluoksniavimas; 3. hidrologijoje — vertikalusis vandens sluoksnių pasiskirstymas pagal fiz. savybes; 4. augalų sėklų dygimo spartinimas, prieš sėją laikant jas drėgname smėlyje, žemesnės arba normalios temperatūros sąlygomis; 5. burž. sociologijoje — visuomenės susiskaidymas į socialinius sluoksnius (vad. stratus) pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmokestį ir pan.

Standartas

standártas [angl. standard – norma, pavyzdys], norma, pavyzdys; sutartas, nustatytas matas, pagrindas: 1. standartizacijos dokumentas, nustatantis normas, taisykles ir reikalavimus produkcijai, metodams, sąvokoms, simboliams arba kt. objektams; 2. tipinis gaminys, atitinkantis tam tikras kokybės, chem. sudėties, fiz. savybių, mato, masės ir kt. sąlygas.

Stacionarus

stacionarùs: 1. turintis nuolatinę administraciją ir patalpas; 2. neperkeliamas, nejudamai įtvirtintas; 3. pastovus, nejudamas, esantis vietoje; 4. fiz. nekintantis laiko atžvilgiu, nuostovus, pvz., Δ laukas (nekintantis per tam tikrą laiko tarpą).

Simetrija

simètrija [gr. symmetria — atitikimas]: 1. dalių, esančių priešingose skiriančiosios linijos arba centro pusėse, atitikimas pagal dydį, formą ir padėtį; tvarkingas išdėstymas, pasižymintis taisyklingumu ir proporcijų analogiškumu; 2. fiz. sistemos erdvinis arba jos fiz. dėsnius išreiškiančių matematinių struktūrų taisyklingumas.

Puslapis 2 iš 2112345678910...Paskutinis »