Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Osciliatorius

osciliãtorius [lot. oscillatorius — svyruojantis], bet kuri fiz. sistema, virpanti apie pusiausvyros padėtį.

Oktava

oktavà [lot. octava — aštuntoji]: 1. fiz. okt. dažnių intervalo nesisteminis bematis vienetas; 1 okt = log2 (f2/f1,) = 1200 ct (centų) = 301 Sav (sąvarui); čia f1 ir f2 — dažnių intervalo apatinis ir viršutinis ribiniai dažniai; 2. muz. intervalas, apimantis 8 diatoninės gamos laipsnius; būna grynoji (6 tonų apimties), sumažintoji (5 tono) ir padidintoji (6 tono); 3. aštuntasis diatoninės gamos laipsnis; 4. temperuoto garsaeilio dalis; apima 12 garsų(c—h); 5. 8 laipsnių apimties intervalu dubliuojama melodija; būdinga virtuozinei instrumentinei muzikai; chore ją kai kada atlieka žemiausieji bosai (vad. oktavistai); 6. eiliuoto kūrinio strofa iš 8 eilučių, kurių 1-oji rimuojama su 3-ąja ir 5-ąja, 2-oji — su 4-ąja ir 6-ąja, 7-oji — su 8-ąja.

Oktetas

oktètas [vok. Oktett]: 1. 8 muz. atlikėjų (vokalistų, instrumentalistų) ansamblis; 2. muz. kūrinys 8 atlikėjams; 3. fiz. aštuonių objektų, turinčių bendrų savybių, rinkinys.

Okeanografija

okeanogrãfija [↗ okeanas + ↗ …grafija]: 1. ↗ okeanologija; 2. okeanologijos ir hidrografijos šaka, tirianti konkrečių vandenynų dalių vandens fiz. ir chem. savybes, procesus, reiškinius.

Okeanologija

okeanològija [↗ okeanas + ↗ …logija], mokslas, tiriantis jūrų ir vandenynų fiz., chem., geol. ir biol. procesus.

Nulis

nùlis [lot. nullus — joks, nė vienas]: 1. skaičius 0, kurį sudedant su bet kuriuo skaičiumi gaunamas tas pats skaičius; 2. fiz. matavimo prietaiso skalės padala, nuo kurios atskaitoma matuojamo fiz. dydžio vertė; 3*. niekas, menkysta.

Neutralus

neutralùs [lot. neutralis < neuter — nei vienas, nei kitas; nė vienas iš dviejų], nedalyvaujantis ginče, kovoje; nesąveikaujantis, neveiklus: 1. išlaikantis politikos neutralitetą; 2. chem. nesukeliantis nei rūgščios, nei šarminės reakcijos; 3. fiz. neelektringas, neįelektrintas; 4. lingv. neturintis stilistinio emocinio atspalvio, pvz., valgyti, palyginti su ėsti, triaukšti, maumoti.

Neperis

nèperis [pagal škotų matematiko Dž. Neperio (Napier) pavardę], Np, bematis dydis, lygus 2 vienavardžių fiz. dydžių santykio natūriniam logaritmui; 1 Np ≈ 8,686 dB (decibelo).

Nematikas

nemãtikas [gr. nēma (kilm. nēmatos) — siūlas], fiz. skystasis kristalas, susidedantis iš siūlo pavidalo darinių, matomų per poliarizacinį mikroskopą.

Nailas

náilas [angl. nile], fiz. branduolinio reaktoriaus reaktyvumą apibūdinantis dydis, lygus 100(1 — 1/k); čia k — reaktoriaus dauginimo koeficientas.