Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Kritinis

kritin‖is2: 1. lemiamas, sprendžiamas, persilaužimo, pavojingas; 2. fiz. susijęs su dvifazės sistemos pusiausvyros būsena, kurioje abiejų fazių savybės tapačios, pvz., skysčio ir garų sistemos ~ė būsena.

Kristalofizika

kristalofizika, kristalų fizika — mokslas, tiriantis kristalų ir kristalinės būsenos medžiagų fiz. savybes.

Kristalografija

kristalogrãfija [↗ kristalas + ↗…grafija], mokslas, tiriantis kristalų ir kristalinės būsenos medžiagų susidarymą, sandarą, išorinę formą, fiz., chem. savybes.

Kiotronas

kiotrònas [↗ krio… + ↗ (elek)tronas], fiz. elektroninis perjungiklis, dirbantis labai žemoje temperatūroje.

Kriometras

kriomètras [↗ krio… + ↗…metras], fiz. prietaisas (termometras) žemai temperatūrai matuoti.

Krioskopas

krioskòpas [↗ krio… + ↗…skopas], fiz. prietaisas skysčio užšalimo temperatūrai nustatyti.

Krioforas

kriofòras [↗ krio… + gr. phoros — nešantis]: 1. fiz. medžiaga, palaikanti žemą temperatūrą; šaldalas; 2. prietaisas vandens vėsimui garavimo metu (garavimo šilumai) demonstruoti.

Kraudionas

kraudiònas [angl. crowdion], fiz. kristalo defektas — atomas arba jonas, dėl kristalo švitinimo paslinkęs iš kristalinės gardelės mazgo.

Krateris

krãteris [gr. kratēr]: 1. taurės arba varpo pavidalo sen. graikų indas su žema koja, plačiu kaklu ir liemeniu, dviem voliutos pavidalo ąsomis; 2. geol. vulkano viršūnėje esanti taurės arba piltuvo pavidalo dauba, kurios dugne yra vulkano stemplė; 3. astr. apvali Mėnulio, Marso, Merkurijaus, Veneros paviršiaus vulkaninės arba meteoritinės kilmės dauba; 4. fiz. piltuviškas įdubimas teigiamo anglies elektrodo gale (susidaro, tekant nuolatinei el. srovei).

Kosmotronas

kosmotrònas [↗ kosmo(sas) + ↗ (elek)tronas], fiz. ciklinis jonų (protonų) greitintuvas, kitaip ↗ sinchrofazotronas.