Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Iradiacija

iradiãcija [lot. irradio — skleidžiu spindulius, spindžiu]: 1. fiz. optinė apgaulė — šviesus daiktas atrodo didesnis negu yra; 2. fiziol. jaudinimo arba slopinimo plitimas centrinėje nervų sistemoje; 3. med. skausmo jutimo išplitimas už pažeisto organo ar jo dalies ribų.

Interoreceptoriai

interorecèptoriai [↗ interorecepcija], receptoriai, priimantys organizmo vidaus terpės dirgiklių energiją; yra audiniuose ir vidaus organuose; teikia centrinei nervų sistemai informaciją apie vidaus organų ir fiziol. sistemų veiklą.

Infuzija

infùzija [lot. infusio — įleidimas, įtekėjimas], didelio kiekio skysčio (fiziol. tirpalo, kraujo pakaitalo, gliukozės) įleidimas į veną arba po oda.

Indukcija

indùkcija [lot. inductio — paskatinimas, įvedimas]: 1. log. samprotavimas, kuriame nuo atskirų faktų, žinių einama prie bendresnių; 2. mat. įrodymo ir apibrėžimo metodas, pagrįstas perėjimu nuo išvados, teisingos sveikojo skaičiaus n atveju, prie išvados, teisingos skaičiaus atveju; 3. fizikinio reiškinio sužadinimas išorinėmis magnetinėmis elektromagnetinėmis jėgomis; 4. fiziol. jaudinimo ir slopinimo sąveika nerviniame centre: atsiradęs jaudinimas sukelia slopinimą (neigiamoji Δ), atsiradęs slopinimas — jaudinimą (teigiamoji Δ).

Indiferentinis

indifereñt‖inis, ~iškas [↗ indiferentas]: 1. abejingas, nesidomintis, neveiklus, nepaveikus; 2. chem. sunkiai reaguojantis; 3. fiziol. nepasiduodantis poveikiui, nedalyvaujantis, pvz., Δ dirgiklis (organizmo išorinės aplinkos arba vidaus veiksnys, ppr. nesukeliantis nesąlyginio reflekso).

Homeostazė

homeostãzė [↗ homeo… + gr. stasis — stovėjimas], fiziol. organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas (visuma prisitaikomųjų reakcijų, kad nekistų kūno temperatūra, kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir pan.).

Hipnotikai

hipnòtikai [gr. hypnōtikos — migdomasis], migdomieji vaistai; slopina centrinę nervų. sistemą ir sukelia būseną, panašią į fiziol. miegą.

Hipochromija

hipochròmija [↗ hipo… + gr. chrōma — spalva]: 1. silpnesnis dažymasis; 2. fiziol. sumažėjęs hemoglobino kiekis eritrocituose.

Funkcija

fùnkcija [lot. functio — atlikimas, veikla]: 1. pareigos, veiklos sritis; paskirtis; 2. mat. taisyklė, kuri kiekvienam vienos aibės elementui priskiria vieną arba kelis kitos aibės elementus; priklausomas kintamasis dydis, t.y. dydis, kuris kinta, kintant kitam dydžiui, vadinamam argumentu; 3. fiziol. organizmo dalies specialioji veikla; 4. log. struktūra su keliais kintamaisiais, kuriuos pakeitus konkrečiomis sąlygomis, gaunamas log. teiginys; 5. muz. elemento vaidmuo kūryboje; dažn. akordo reikšmė dermėje (tonacijoje), jo santykis su kitais dermės akordais (harmoninė funkcija).

Fitotronas

fitotrònas [↗ fito… + gr. thronos — buvimo vieta], dirbtinio klimato kamera (kamerų kompleksas) arba šiltnamis augalų fiziol. funkcijoms tirti.

Puslapis 4 iš 512345