|
-> signãlas [pranc. signal < lot. signum — ženklas]: 1. fizinė informacijos išraiška; susideda iš informacijos nešiklio ir turinio; pagal nešiklio prigimtį būna mechaniniai, garso, šviesos, elektriniai, elektromagnetiniai (radijo) ir kt.; 2. geod. piramidės formos statinys (5—40 m aukščio), statomas trianguliacijos punktuose.
rùmbas [angl. rhumb < gr. rhombos – sukutis, vilkelis; čia: judėjimas ratu]: 1. rumb, nesisteminis plokščiojo kampo vienetas; jūrų navigacijoje lygus 0,196 35 radiano ( stačiojo kampo), meteorologijoje – 0,393 70 rad ( stačiojo kampo); 2. geod. kampas tarp krypties į pasirinktą tašką ir stebėjimo vietos dienovidinio.
rèperis [pranc. repère – ženklas, žymė]: 1. geod. ženklas, žymintis taško aukštį nuo lygio paviršiaus; 2. kar. taškas (vietovėje arba ore), į kurį įšaudomi pabūklai, kad būtų galima staiga ir tiksliai paleisti ugnį į taikinį; 3. mat. n-matės euklidinės erdvės sutvarkyta n tiesiškai nepriklausomų vektorių, atidėtų nuo vieno taško, sistema.
rekognoskuõtė [lot. recognosco — apžiūriu, tiriu]: 1. priešo pozicijų ir vietos, kurioje numatomi kovos veiksmai, žvalgymas; 2. geod. darbai, kuriais susipažįstama su tiriamuoju objektu.
-> rekognoskúoti: 1. karyboje — žvalgyti priešo pozicijas, vietovę, kurioje numatomi kovos veiksmai; 2. geod. iš anksto ištirti vietovę prieš geod. darbus.
pròfilis [pranc. profil < it. profilo — kontūras]: 1. daikto kontūras; 2. veido vaizdas iš šono su išryškinta kaktos, nosies, lūpų ir smakro linija; 3. valcuotas, presuotas ar kitaip pagamintas tam tikros skerspjūvio formos metalo gaminys; 4. archit. elemento vertikalaus pjūvio kontūro forma: 5. geod. vertikalus Žemės paviršiaus pjūvis, pavaizduotas popieriaus lape atitinkamais aukščių ir ilgių masteliais; 6. techn. vertikalus pjūvis; 7. profesijos arba specialybės, ūkio mokymo įstaigos arba kt. objekto esminių bruožų visuma; 8. grafinis metodas psichol. tyrimo duomenims pateikti.
plãnas [lot. planum — plokštuma]: 1. geod. nedidelės teritorijos arba inžinerinio įrenginio sumažinta horizontalioji projekcija; 2. brėžinys, kuriame sutartiniais ženklais plokštumoje pagal tam tikrą mastelį atvaizduota Žemės paviršiaus dalis (topografinis Δ) arba statinys; 3. kuriam nors laikui numatyta darbų apimtis, užduoties vykdymo tvarka; 4. ek. liaudies ūkio arba jo padalinių (įmonių šakų, ek. rajonų) privalomų ekonominio ir socialinio vystymo direktyvų ir rodiklių sistema, nusakanti tarpusavyje suderintus vystymo tikslus, terminus ir būdus jiems pasiekti; 5. mokslo veikalo, straipsnio, prakalbos, grožinės literatūros kūrinio sandaros metmenys, trumpa schema (dažn. parengiama iš anksto kaip pagalbinė priemonė veikalui, straipsniui rašyti).
piketãžas [pranc. piquetage], geod. taškų parinkimas ir paženklinimas vietovėje
piketúoti [pranc. piqueter]: 1. geod. parinkti ir paženklinti vietovėje taškus; 2. būti ↗ pikete (1, 2), saugoti.
-> pikètas [pranc. piquet]: 1. kar. nedidelis postovio saugos būrys, užkarda arba lauko sargyba; 2. grupė streikininkų, budinčių prie įmonės vartų ir nepraleidžiančių į darbą streiklaužių; 3. geod. taškas, kurio aukštis nustatomas niveliuojant; 4. senovinis kortų lošimas; 5. glžk. linijų ilgio vienetas; TSRS Δ lygus 100 m.
|
|
Naujausi komentarai