Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Girokompasas

girokòmpasas [↗ giro(skopas) + ↗ kompasas], prietaisas geogr. dienovidinio plokštumai nustatyti.

Geopolitika

geopolitika [↗ geo… + ↗ politika], burž. ideologijos doktrina, teigianti, kad valstybių vystymosi tendencijas, ekspansiją, kitus visuomeninius politinius reiškinius daugiausia lemia geogr. faktoriai.

Geografizmas

geografizmas, sociologijos geogr. kryptis, teigianti, kad visuomenės raida tiesiogiai priklauso nuo geogr. sąlygų (klimato, dirvožemio, upių).

Facija

fãcija [lot. facies — išvaizda, pavidalas]: 1. geol. nuosėdų arba uolienų susidarymo sąlygų kompleksas, beveik pastovus tam tikroje teritorijoje per tam tikrą laiką, pvz., jūrinė Δ; visa tomis sąlygomis susidariusi uoliena ar uolienų kompleksas, pvz., koralų Δ; 2. landšaftotyroje — mažiausia, elementari geogr. landšafto struktūrinė morfologinė dalis; terit. vienetas.

Endemikai

endèmikai [gr. endēmos — vietinis], augalai arba gyvūnai, paplitę tik tam tikrame geogr. rajone.

Ekvatorinis

ekvatorin‖is, susijęs su pusiauju (ekvatoriumi); esantis arti pusiaujo (~ė geogr. juosta); susidaręs ties pusiauju (Δ oras); būdingas ~ei geogr. juostai (Δ klimatas).

Dialektografija

dialektogrãfija [gr. dialektos — kalba + ↗ …grafija], lingv. geografija — mokslas, tiriantis fonetikos, gramatikos, leksikos reiškinių geogr. paplitimą.

Deviacija

deviãcija[lot. deviatio — nukrypimas]: 1. magn. rodyklės nuokrypis nuo magn. dienovidinio krypties arba girokompaso judamosios dalies — nuo geogr. dienovidinio krypties; 2. optikoje — kampas, kurį sudaro į objektą ar optinę sistemą kritęs spindulys (ar atsispindėjęs) spindulys; 3. gyvūno organo paveldimo pakitimo atsiradimas vidurinėse gemalo vystymosi stadijose, viena filembriogenezių; 4. laivo, lėktuvo nukrypimas nuo kurso dėl priežasčių.

Deklinacija

deklinãcija [lot. declinatio — nuokrypis], nukrypimas, nuokrypis: 1. astr. šviesulio kampinis nuotolis nuo dangaus pusiaujo astr. koordinačių pusiaujinėje sistemoje; Δ analogiška geogr. platumai; 2. fiz. kompaso magn. rodyklės nukrypimas nuo geogr. dienovidinio; 3. lingv. linksniavimas.

Bazė

bãzė [gr. basis — pagrindas]: 1. pagrindas, pamatas, atramos taškas; 2. archit. profiliuotos plokštės pavidalo apatinė kolonos arba piliastro dalis; 3. sandėliai, dirbtuvės, kartais ir teritorijos dalis su patalpomis ir tam tikromis atsargomis kariuomenei, ekspedicijoms, įstaigoms aprūpinti, pvz., karinė Δ, turistų Δ; 4. įstaigos tipas; rūpinasi tiekimu arba aptarnavimu, pvz., prekių Δ, knygų Δ, ekskursijų Δ; 5. ekonominė visuomenės struktūra, tam tikros visuomenės gamybinių santykių visuma; 6. geod. pagrindinė trianguliacijos linija, kurios ilgis nustatomas tiesioginiu matavimu; 7. mat. vektorinės erdvės tiesiškai nepriklausomų vektorių sistema; 8. atstumas tarp transporto priemonės priekinės ir užpakalinės ašies; jeigu ašys įtaisomos po dvi greta, atskaitos tašku imamas atstumo tarp gretimų ašių vidurys; 9. mechaniniame apdirbime — detalės paviršiai, linijos arba taškai, kuriais ji remiasi dirbdama arba apdirbama arba pagal kuriuos ji orientuojama kt. detalių atžvilgiu; 10. tranzistoriaus sritis, esanti tarp emiterio ir kolektoriaus; 11. chem. junginys, turintis hiroksilo grupę — OH; 12. geogr. erozijos Δ — baseino, į kurį įteka vandens srovė, lygis; 13. lingv.artikuliacijos Δ — tarties įgūdžių visuma, būdinga ta pačia kalba ar tarme kalbantiems žmonėms.

Puslapis 4 iš 512345