Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Erupcinis

erùpcin‖is: 1. geol. susidaręs iš auštančios ir stingstančios magmos (Žemės plutoje) arba lavos (Žemės paviršiuje), pvz., ~ės uolienos; 2. astr. susijęs su erupcija kosm. kūno paviršiuje, pvz., ~ė žvaigždė (kintamoji žvaigždė, kurios spindesys kinta dėl erupcijų).

Era

erà [lot. aera]: 1. metų skaičiavimo sistema; pradinis momentas ppr. būna koks svarbus įvykis, pvz., naujoji, arba mūsų, Δ skaičiuojama nuo Kristaus gimimo; 2. didelis ist. laikotarpis, kuris iš esmės skiriasi nuo ankstesniojo; 3. geol. žemės ir org. pasaulio raidos laikotarpis, per kurį susiklostė geol. grupės uolienos; eono dalis.

Eratinis

erãtin‖is [lot. erraticus — klaidžiojantis], geol. įneštas, atsidūręs, nuklydęs, pvz., ~iai rieduliai (toli ledyno nunešti rieduliai, susidarę iš uolienų, kurių nėra jų nugulimo vietoje).

Epocha

epochà [gr. epochē — sustojimas], gamtos, visuomenės raidos laikotarpis, turintis kokių nors būdingų bruožų: 1. geol. Žemės ir org. pasaulio raidos etapas, per kurį susiklostė geol. skyriaus uolienos; geol. periodo dalis; 2. astr. momentas, nuo kurio skaičiuojamas laikas arba kurį atitinka kintami astr. dydžiai, pvz., žvaigždžių koordinatės; 3. stoicizme ir skepticizme — susilaikymas nuo sprendimų.

Epigenezė

epigenèzė [↗ epi… + ↗ genezė]: 1. teorija, teigianti, kad organizmų embrioninio vystymosi metu iš bestruktūrės masės atsiranda ir progresyviai diferencijuojasi naujos struktūros, susidaro organai; 2. geol. uolienų ir mineralų antrinis kitimas, kuris vyksta nedidelio slėgio ir panašios kaip Žemės paviršiuje temperatūros sąlygomis.

Epigenetinis

epigenètinis, geol. susidaręs dėl kokių nors antrinių (vėliau įvykusių) procesų.

Epeirogeninis

epeirogèninis [ēpeiros + ↗ …geninis], geol. svyruojamasis, pvz., Δ judesys (lėtas vertikalus Žemės plutos judesys).

Eonas

eònas [lot. aeon < gr. aiōn — amžius]: 1. gnosticizme— dievybės emanacija, jėgos, kylančios iš dievybės; 2. Žemės geol. istorijos laikotarpis, apimantis kelias eras, per kurį susidarė kelių geol. grupių uolienų kompleksas.

Eocenas

eocènas [gr. ēō(s) — aušra + kainos — naujas], Žemės geol. istorijos kainozojaus eros paleogeno periodo vid. epocha; per tą laikotarpį susidariusių uolienų skyrius.

Endogeninis

endogènin‖is [↗ endo… + ↗ …geninis], geol. vidinės kilmės, sukeliamas vidinių priežasčių, pvz., žemės ~ius procesus sukelia Žemės vidinės, arba ~ės, jėgos.

Puslapis 13 iš 17« Pirmas...891011121314151617