Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Antropogenas

antropogènas [↗ antropo… + ↗ …genas], Žemės geol. istorijos periodas, kitaip ↗ kvarteras.

Alotigeninis

alotigèninis [gr. allote — kitu laiku + ↗ … geninis], geol. susidaręs kitur, pvz., uolienos Δ mineralas (susidaręs anksčiau už tą uolieną ir kitur).

Alochtonas

alochtònas [gr. allos — kitas + chthon — žemė]; geol.: 1. Žemės plutos sluoksnių kompleksas, tektoninių judesių horizontaliai nustumtas nuo savo pirminio slūgsojimo vietos; alochtoninė struktūra; 2. uoliena, kuri dėl įv. geol. procesų yra pernešta į naują vietą arba perklostyta naujoje vietoje; alochtoninė uoliena; 3. biol. organizmas, kilęs kitoje vietoje ir vėliau atsikėlęs į dabartinę vietą.

Aktualizmas

aktualizmas2 [lot. actualis—dabartinis], lyginamasis metodas praeities geol. epochoms pažinti, remiantis dab. geol. procesų tyrimais.

Akumuliacija

akumuliãcija [lot. accumulatio — surinkimas]: 1. kaupimas(is), telkimas(is), pvz., energijos Δ; 2. geol. miner. ar org. medžiagų kaupimasis Žemės paviršiuje; formuoja vulkanines ir nuosėdines uolienas, reljefą.

Aglomeratas

aglomerãtas: 1. met. smulkios rūdos, koncentratų, atliekų luitas, gautas ↗ aglomeracijos (2) būdu; 2. geol. uolienų ir mineralų neapzulintų nuolaužų biri sankaupa.

Agregatas

agregãtas [lot. aggregatus — prijungtas]: l. techn. mašinų, prietaisų arba aparatų junginys bendram darbui atlikti, pvz., arimo Δ susideda iš traktoriaus, plūgų ir akėčių; 2. techn. sudėtingos mašinos savarankiškas mazgas, atliekantis tam tikrą funkciją, pvz., automobilio variklis, pavarų dėžė, įv. mašinų siurbliai, reduktoriai; 3. geol. uolieną arba jos dalį sudarančių įv. formos ir struktūros mineralų visuma;. 4. įvairiarūšių arba vienodų dalių mechaniškas mišinys.

Abraduoti

abradúoti [lot. abrado — nugrandau], geol. vandens telkinio bangoms ardyti krantą, arba srovėms — dugną; irti nuo bangų arba srovių.

Abrazija

abrãzija [lot. abrasio — nugrandymas]: 1. geol. jūros, ežero, tvenkinio krantų ir priekrantės irimas nuo bangų, dugno irimas nuo vandens srovių; 2. med. kūno ertmės arba audinių išgrandymas, pvz., gimdos ertmės Δ ragenos Δ.

Puslapis 17 iš 17« Pirmas...891011121314151617